Šį atvejį tyrė Alicija Li. Jame apibūdinamas pagyvenusios moters, kuriai būdinga keista atmintis, prisiminimas, pirmą kartą kilęs prieš daugelį metų pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. Liliana pirmą kartą patyrė savo „gyvenimą praeityje“ 1951 m. rugsėjį, kai jai buvo dvidešimt
šešeri ir ji buvo nėščia. Dėl nėštumo komplikacijų ji buvo nugabenta į ligoninę ir trejetą dienų kovojo su mirtimi. Būdama komos būsenoje, ji
patyrė viziją iš gyvenimo prieš du šimtus metų.
„Aš gyvenau vietovėje, kuri vadinosi Melsas, – aiškino Liliana. – Mano vardas buvo Merė. Man buvo keturiasdešimt penkeri, gyvenau dideliame
name ir dirbau virėja.“ Liliana vizijoje regėjo, kad jos namas buvęs netoli ginklų gamyklos, kurios savininkas buvęs Merės šeimininkas. Įsiliepsnojo kivirčas dėl naujo šautuvo gamybos. Merė padėjo darbininkams, kurie tam priešinosi. Ji pavogė iš savo pono slaptus dokumentus ir paslėpė juos sienoje netoli kanalo. Jos išdavystė netrukus paaiškėjo, ir ji buvo netyčia nušauta. Pataikius į pilvą, ji mirė nuo žaizdų.
„Žinau, kad tai ne sapnas“, – sakė Liliana, po pusės šimtmečio prisimindama to potyrio ryškumą. Ji niekada negirdėjo vietovardžio Melsas,
bet jos šeima patvirtino, kad atsigavusi iš komos būsenos ji tapusi kita moterim. Tarsi ji būtų perėmusi gyvenseną iš ankstesnės inkarnacijos,
įskaitant ir šukuoseną. Pateikiame Lilianos pasakojimą iš Mcrės mirties patalo, atstatyto hipnozės seanso metu 1995 m. lapkričio 9 d., dalyvaujant daktarui Kalmanui ir Piteriui Hougui. Iš teksto išbraukti klausimai ir aiškumo dėlei šiek tiek paredaguota.
„Lovoje… Aš jaučiuosi išsekusi… Nuėjau taku prie medžių. Ten radau išklibusią plytą ir išėmiau ją. {dėjau į odinį krepšį – su dokumentais…
Šeimininko dokumentais.“ Merė sako, kad jos pavardė Terner, ji sako, kad dabar 1751 metai, ir taria vardus tų, kuriuos pažįsta dideliame name. Tada ji pasako, jog į ją šovęs malūno darbininkas. „{ pilvą… Dabar jaučiuosi nekaip. Aš tai padariau. Tai mano kaltė. Neturėjau taip daryti… Nenoriu mirti… Ten, kampe, stovi vyriškis. Jis stovi ir tik žvelgia į mane. Nežinau, kas jis. Nesu jo mačiusi. Jis vilki juodais drabužiais. Svarsčiau, kodėl jis ten stovi, kai aš mirštu, – kai aš miriau.“
Per Lilianą Merė toliau pasakoja apie savo mirtį: „Tolimas kelias… Leiskite man eiti, prašom leisti man eiti… Aš vienui viena tamsoje. Kaip
toli grįžti… į ligoninę.“ Besitęsiant seansui, išaiškėja daugiau smulkmenų. Piešiama ir Metės Terner vaikystė, gyvenimas vargingoje šeimoje. Ji teigia išėjusi tarnauti dar būdama vaikas, kai motina susirgo, o broliukas susižeidė koją. Jos detalės apie drabužius, socialinį gyvenimą ir smulkmenos apie vietovę buvo labai įtikimos. Dabar mes žinome, kad Melsas tikrai buvo nedidelis kaimas Somersete. Liliana niekada ten nėra buvusi. Ar jos gyvenimo praeityje prisiminimai turės kokios reikšmės?
To įvykio tyrimai tebevyksta, tuo metu (1996 m. viduryje) bent jau paaiškėjo keletas detalių. Vietos istorikas Mikaelis Makgarveris teigia, kad
toje vietovėje tikrai buvęs fabrikas, gaminęs instrumentus, bet apie ginklų gamybą iki šiol nerasta jokių žinių. Netoli Melso upės stovėjęs didelis
namas, kuris buvo dar 1751 m. Upė buvo tinkama laivybai, laivais ja buvo plukdoma medvilnė. Senas tų laikų malūnas stovėjęs netoliese, nors neaišku, kam jis buvo naudojamas tuo laiku. Makgarverio nuomone, svarbiau tai, jog ten gyvenusi Ternerių šeima, kuri 18 šimtmetyje nuomojosi
žemės sklypą iš vietos žemvaldžių Hornerių. Bet parapijos įrašuose neaptikta, ar gyvenusi tokia Merė Terner, kuri galėjusi dirbti dvare ir mirusi
1751 m. Beje, nėra 1749 m. ir 1751 m. mirusiųjų pavardžių. Baigus hipnozės eksperimentą, buvo nuspręsta Lilianai parodyti pluoštą nuotraukų.
Iš devynių kaimo ir pastatų nuotraukų keturios buvo paimtos iš Melso, o penkios iš kirtį kaimų. Vienintelė nuotrauka, atgaivinusi prisiminimus, buvo 18 amžiaus namo, žinomo kaip „Kriaučiaus namas“, netoli Melso upės. Liliana sakė, jog jis labai panašus į „dvaro namą“, jos regėtą vizijose, tik pridūrė, jog stogas, regis, ne toks. Iš tikrųjų, stogas buvo naujas.
nesamone
siaip skaityti buvo idomu ir zmones nesakykit kad reinkarnacijos nera. jeigu jus to nepatyret nereikia sakyti kad tai neegzistuoja