Kas yra Joga?
Joga gimė Indijoje, anksčiau nei prieš 2000 metų ir nuo to laiko tradiciniai jogos mokymo metodai išliko šalia modernesnių ar vakarietiškų treniravimosi būdų. Amžių bėgyje plintant jogos įtakai, ji pirmiausia buvo vertinama, kaip metodas, padedantis išsaugoti fizinę sveikatą, gerinantis psichinę savijautą ir skatinantis dvasinį tobulėjimą. Joga – tai praktiška filosofija, įrodžiusi, kad gali būti pritaikoma daugelyje šalių ir kultūrų. Greičiausia taip yra todėl, kad jogos filosofija remiasi daugiau bendros žmogiškosios prigimties supratimu nei skirtumais, kurie galėtų žmones atitolinti.
Bhagavad Gita — bene geriausiai žinomas senosios indų literatūros tekstas – jogą apibūdina, kaip būdą išsivaduoti nuo skausmo ir sielvarto. Žmogus kentėjo ir kentės visais amžiais ir bet kurioje Žemės vietoje, todėl joga taip sėkmingai gali būti pritaikoma ir šiandien bet kurioje pasaulio dalyje, kaip tai buvo ir Indijoje prieš 2000 metų.
Egzistuoja įvairūs požiūriai į jogos praktikavimo tikslus ir jie atitinka skirtingus besitreniruojančių žmonių siekius: vieniems -tai religinis kelias, – kitiems – saviraiškos per pažinimą paieška, dar kitiems – paklusnumo aktas. Kelias, kuris akcentuoja minčių kontrolę vadinamas Raja („karališkas, didingas“) arba Hatha joga (fizinio kūno ir pranos – kvėpavimo kontrolė). Žodis „hatha“ sanskrito kalba reiškia Jėgą“ arba „pastangą“ ir sukomponuotas iš žodžių saulei ir mėnuliui taip, kad teigtų papildančių vienas kitą poveikių pusiausvyrą. Dauguma žmonių į jogą žiūri, kaip į fizinių pratimų sistemą, reikalingą kūno lankstumui, tvirtumui bei dvasinei pusiausvyrai treniruoti.
Daugelis žino, kad treniravimasis joga susijęs su giliu kvėpavimu, atsipalaidavimu bei meditacija. Šie aspektai ypač svarbūs Hatha jogai, tačiau tai dar ne viskas. Dažniausia žmonės pradeda jogos treniruotes, norėdami užsitikrinti geresnę sveikatą ir išmokti lengviau atsipalaiduoti. Kad sulauktum gerų rezultatų, visai nebūtina studijuoti Sanskritą ar Indų filosofiją. Jogos pozos – tai priemonė pagerinti sveikatą. Tik jūsų valioje yra apsispręsti, ar, įvaldę fizinius pratimus, pasinersite į dvasines jogos teikiamas gilumas, ar paprasčiausiai treniruositės, kad jūsų darbas ir laisvalaikis teiktų jums kuo daugiau džiaugsmo. Jogos siūlomi kvėpavimo ir atsipalaidavimo būdai padeda įvaldyti minčių kontroliavimą, o tai reikalinga meditacijai, tačiau jūs gal pilnai patenkins fiziniai jogos pratimai, kurie pagerins sveikatą ir išvaduos nuo stresų.
Joga ir filosofija
Žodis „Joga“ reiškia susijungimą ar ryšį ir taip nusakomas visų žmogaus dalių susijungimas į visumą – harmonija kiekviename lygmenyje. Pagal klasikinę Indų filosofiją – tai kelias į galutinį išsivadavimą, būčiai susliejus su Visuotine Dvasia. Iki šiol vartojami jogos pozų ir filosofinių sąvokų pavadinimai kilę iš sanskrito – turtingos simboliais seniausios indoeuropiečių kalbos. Gyvas jogos tradicijas išsaugojo ir puoselėja įvairių tautybių žmonės, o indų literatūra papildo jas gausiomis istorijomis ir mokymų aprašymais. Knygoje „Joga-sutra“, kurią parašė išminčius Patandžalis (Patanjali) 200 m pr. Kr. aiškinama, kad joga – tai metodas, įgalinantis nuraminti nerimstantį mąstantį protą ir konstruktyviai kontroliuoti dvasinę bei fizinę energiją. Patandžalis skiria aštuonias jogos sudarymo pakopas (limbus), eilę žingsnių, per dvasinį apsivalymą vedančių iki jų galutinio apsišvietimo (išsilaisvinimo).
Dvasinis jogos vadovas
Kitas sanskrito žodis, kuris gal jau jums žinomas, yra guru, kurio skiemenys reiškia „tamsą“ ir „šviesą“. Guru yra ne tik mokytojas įprastine šio žodžio prasme, bet ir tas, kuris į tamsą atneša šviesą, elgiasi kaip dvasinis vadovas ir moko eiti gyvenimo keliu. Toks dvasinis vadovas atiduoda savo mokiniams labai daug jėgų, padrąsindamas juos, palaikydamas jų entuziazmą ir skatindamas siekti supratimo, būti smalsiems ir mąstantiems. Plačiai pripažintas vedančiuoju jogos autoritetu guru B. K. S. Iyengaras, klasikinę jogos sistemą išvystė į modelį, kuris pristatytas ir šioje knygoje. Jis išvystė tokį požiūrį į jogą, kuris šios sistemos teikiamą naudą padarė pasiekiamą tūkstančiams įvairaus amžiaus, sveikatos būklės ir patirties žmonių.
Joga ir treniruotės
Net keletas minučių per dieną, skirtų treniravimuisi joga arba lankymasis kursuose kartą per savaitę gali duoti teigiamų rezultatų. Norint iš jogos turėti maksimumą naudos, reikia nemažai organizuotumo ir pasišventimo. Perdėtas entuziazmas treniruojantis gali būti žalingas jums. Suvokimas to, kuo užsiimate, yra daug svarbesnis, negu dar vienos pozos įvaldymas, pareikalavęs visų jėgų.
Treniruodamiesi ir stengdamiesi atlikti jogos pozas žiūrėkite, kad nepersitemptumėte. Išmokite atpažinti skirtumą tarp įprastinio diskomforto, patiriamo atliekant jogos pratimą ir tempiant raumenis nuo skausmo, perspėjančio apie gresiantį audinių sužalojimą. Planuodami treniruočių intensyvumą protingai atsižvelkite į savo fizinę būklę. Pavyzdžiui, jeigu turite kokių nors nedidelių problemų su nugara ar keliais, jūs sugebėsite atlikti dauguma pozų pasinaudodami atrama arba pozą atlikdami ne iki galo.
Jeigu patyrėte rimtesnę traumą ir turite nors menkiausią abejonę dėl treniravimosi, pasitarkite su patyrusiu jogos mokytoju ir su gydytoju. Nesitreniruokite perdaug intensyviai menstruacijų metu, venkite pozų kojomis aukštyn ir kitų, kurių metu stipriai tempiami pilvo srities raumenys. Treniruojantis skrandis turi būti tuščias – palaukite apie keturias valandas po valgio arba dvi valandas po užkandžių. Geriausias laikas treniravimuisi yra ryte, sakykim, po prausimosi, prieš pusryčius. Nors kūnas tik atsikėlus paprastai būna sustingęs, bet pailsėjęs, todėl ir galva šviesesnė nei į dienos pabaigą. Labai verta treniruotis, kai jaučiate protinį nuovargį, nes užsiėmimai padeda atgauti energiją.
Jogos apranga ir įranga
Kiekvienai jogos pozai būdingos savitos ypatybės, tačiau visų pozų pagrindas yra jūsų kūno dalys, besiliečiančios su žeme. Tas pagrindas privalo būti stabilus, todėl pasirūpinkite, kad neslydinėtumėte ir nesvirduliuotumėte – juk kur kas naudingiau atlikti pozą teisingai ir saugiai, negu persitempti ir rizikuoti neteisingai ar žalingai treniruojantis.
Stovimoms jogos pozoms atlikti naudokite lygų neslidų pagrindą- jeigu grindys slidžios naudokite specialų kilimėlį. Kad nebūtų per kieta atlikti sėdimas ir gulimas pozas, pasitieskite antklodę, tik pasirinkite ne tokią minkštą, kad smuktumėte į ją. Atliekant tas pozas, kurių metu reikia stovėti plačiai praskėtus kojas pasitarnauti gali siena, prie kurios reikia prispausti išorinį pėdos kraštą. Siena taip pat jums gali padėti stovėti vienoje linijoje ir išlaikyti pusiausvyrą. Atlikdami jogos pozas, kai jums už nugaros yra siena, turėsite patikimą atramą ir galėsite pasitikrinti ar tikrai laikotės tiesiai.
Atliekant jogos pozas pasilenkus žemyn kur kas geriau pasiremti rankomis į kėdę, trinkelę ar plytą, negu bandyti iš paskutiniųjų pasiekti grindis. Treniravimasis per jėgą gali būti žalingas
