Feng Shui mokymas pirmą kartą paminėtas IV tūkstantmetyje prieš Kristų, tačiau ši data nėra tikroji šio mokslo pradžia. Daugelyje šaltinių Feng Shui pradžia minima dar mažiausiai vienu dviem tūkstantmečiais anksčiau.
Pirmoji Šalis, kurioje atsirado Feng Shui, buvo Kinija. Įžvalgūs Kinijos gamtos tyrinėtojai stebėjo pasikartojančius savo gyvenimo pokyčius ir nustatė tam tikrus dėsningumus. Senųjų kultūrų žmonėms buvo gyvenimiškai svarbu susirasti maisto, vandens ir patikimą gyvenamąją vietą, todėl jie vėjo ir vandens sąveiką laikė lemiama. Vėją senovės kinai vadino feng, o vandenį — shui. Šie abu elementai, taip pat simbolizuojantys dangų ir žemę, susisieja per debesis.
Iš diagramų buvo sudaryta magiškų skaičių lentelė: viršutinėje eilėje buvo parašyti skaičiai 4, 9 ir 2, vidurinėje – 3, 5 ir 7, apatinėje – 8, 1 ir 6. Kad ir kaip šiuos skaičius dėsime, gausime mįslingą sumą – 1 5 . Labai greitai šis magiškų skaičių kvadratas buvo pradėtas naudoti spėjant žmogaus ateitį, pranašaujant jo sėkmę ir nesėkmę, laimę, sveikatą ir kančias.
Feng Shui raida
Pirmaisiais šimtmečiais po Kristaus Kinijoje susiformavo keturios Feng Shui mokyklos. Jos turėjo įtakos plintant Feng Shui tradicijoms. Vakaruose pamėgtos tik dvi mokyklos. Iki šiol jos turi daugybę sekėjų ir skelbia Feng Shui mokymą ne Azijoje. Viena jų pavadina Aštuonių pasaulio šalių krypčių metodai (kompaso), kita – Formalioji mokykla (formų).
Formaliąją mokyklą sukūrė kalnų gyventojai. Jie pirmiausia dėmesį kreipia į vietovaizdį ir namo struktūrą, ypač į lauko duris. Ideali namo ar buto vidaus architektūra buvo nustatoma pagal jau sukurtą diagramą, kurios devyni langeliai atitiko devynias žmogaus gyvenimo sritis. Antrajai mokyklai svarbios pasaulio šalių kryptys. Žemę veikia saulės spinduliai, magnetinis laukas ir nuolat planetų padėties palaikomos energetinės srovės. Todėl, remiantis mokslu, kiekvienai iš keturių pagrindinių pasaulio šalių krypčių (rytai, vakarai, šiaurė, pietūs) ir keturių šalutinių pasaulio šalių krypčių (pietryčiai, pietvakariai, šiaurės rytai, šiaurės vakarai) priskiriamos tam tikros savybės. Kaip tik jos nulemia pastato apipavidalinimą ir patalpų išdėstymą. Tiesa, rytiečių kompasas, lyginant su vakariečių, apsuktas šimtas aštuoniasdešimt laipsnių kampu: pietūs yra viršuje, o šiaurė – apačioje.
Nors ir yra keletas prieštaravimų, vis dėlto visos keturios Feng Shui mokyklos skelbia tuos pačius esminius teiginius. Jos turi bendrą supratimą apie pastovią gyvenimo energijos tėkmę (kinų kalba reiškia chi – „či“) ir apie amžiną in ir jang poliškumą. Taip pat skelbia mokslą apie penkis elementus ir aštuonias trigramas. Tačiau šiuos bendrus pagrindus jos aiškina visiškai skirtingai.
Kinijos imperijoje paskutiniais jos gyvavimo šimtmečiais Feng Shui vaidino svarbų vaidmenį. Kai Mandžiūrijos kariauna nuvertė Mingų dinastiją, kilo grėsmė, kad Feng Shui gali būti panaudota blogiems tikslams. Tik imperatoriaus Ceng Longo, kuris buvo Feng Shui meno žinovas, dėka Kinija vėl tapo stipria ir pasiturinčia valstybe. Pasak legendos, dėl daugybės dramatiškų įvykių, susijusių su Uždraustuoju miestu, kaltas buvo piktnaudžiavimasFeng Shui mokslu. Komunistinėje Kinijoje į Feng Shui buvo žiūrima prieštaringai: tauta buvo įtikinta, kad dėl Mao Dzedongo laimėjimų turi būti dėkinga Feng Shui, tačiau viešai skleisti to nebuvo leidžiama, nes didysis pirmininkas uždraudė religiją. Buvo šnibždamasi, kad jis paniškai bijojo būti nuverstas pasitelkus paslaptingas Feng Shui galias.
Iš pradžių Honkongo miestas buvo statomas atsižvelgiant tik į apie išorę kalbančius Feng Shui principus. Daugėjant gyventojų, Feng Shui, nors ir slaptai, buvo pradėtas taikyti dažniau, pavyzdžiui, projektuojant gatves ir įrengiant gyvenamąsias patalpas. Labiausiai vertas dėmesio pavyzdys yra didelis biurų pastatas Repulse Bay: jo viduryje dešinėje pusėje įstatytas milžiniškas, per keletą aukštų langas, kad ant kalno už namo tūnantis drakonas galėtų žvelgti į jūrą. Iš tikrųjų drakonui palanki ir labai estetiška architektūra!
Pagal Peter Mitchel „Feng Shui „