Amitvilio košmaras – kas nutiko iš tikrųjų?

Pati baisiausia ir garsiausia praėjusio amžiaus istorija, susijusi su vaiduokliais nutiko 112 Vandenyno aveniu (Ocean Avenue) Amitvilyje, Niujorko valstijoje. Siaubingas pasakojimas kaip joks kitas patraukė visuomenės dėmesį. Jis tapo geriausiai parduodamos knygos siužeto ir pelningo filmo pagrindu. Iš tikrųjų istorija taip užvaldė amerikiečių sąmonę, kad dauguma patikėjo, kad viskas, kas pavaizduota knygoje ir ekrane, vyko iš tikrųjų. Be abejonės, tame pastate iš tikrųjų vyko siaubingų dalykų, tačiau ar tikrai čia darbavosi vaiduokliai?

Blogos šlovės trijų aukštų olandų kolonistų pastatas buvo pastatytas 1924 m. Namo savininkai ilgus metus čia nerūpestingai gyveno, augino vaikus, o vėliau paliko namą savo dukteriai. Prisiminimai apie namą, kuriame praleido vaikystę, jai buvo tokie brangūs, kad ji čia apsigyveno kartu su šeima. 1960 m. namą įsigijo pora, kuri gyveno jame iki 1965-ųjų. Tais metais pora išsiskyrė ir namą pardavė.

1965 m. birželį namą įsigijo Defo (DeFeo) šeima. Tai buvo nelaiminga šeima, o šeimos galva Ronaldas garsėjo agresyvumu. Daugiau kaip devynerius metus šeimos nariai teigia nepatyrę jokios baimės, išskyrus sukeliamą tėvo. Viskas staiga pasikeitė per vieną 1974 m. lapkričio 18-osios naktį, kai vienas iš sūnų, Ronaldas Defo jaunesnysis, nušovė savo motiną, tėvą, du brolius ir dvi seseris.

Praėjus kiek daugiau kaip metams, 1975-ųjų gruodį, namą įsigijo jauna pora. Čia atsikraustę Džordžas ir Keitė Liucai (Lutz) kartu su trimis moters vaikais žinojo apie siaubingą namo istoriją. Vos atsikraustę jie pradėjo susidurti su keistais reiškiniais. Savaime atsidarinėdavo durys ir langai, girdėdavosi keistų garsų, o atėjusiam katalikų kunigui egzorcistui, ketinusiam išvaryti piktąsias dvasias, demoniškas balsas liepė nešdintis lauk.

Reikalai ėjo prastyn labai sparčiai. Iš sienų ėmė sunktis kraujas ir kažkoks lipnus skystis, ant langų pasirodydavo debesys musių, ėmė vaidentis vaiduokliai, o vienas iš vaikų pradėjo bendrauti su velnio apsėsta kiaule Džudi. Vieną naktį kažkokia antgamtinė jėga išmetė Keitę Liuc iš lovos. Plačiai nuskambėjo žinia, kad ant židinio plytų pasirodė velnio atvaizdas.

Po 28 dienas trukusio košmaro Liucai išsikraustė. Savo išgyvenimus jie papasakojo žurnalistams. 1976 m. vasarį du žymūs Amerikos paranormalių reiškinių specialistai Edas ir Lorena Vorenai name atliko tyrimus. Seansų metu jie buvo filmuojami. Vorenai pareiškė, kad namas apsėstas piktųjų dvasių, tačiau kiti tyrinėtojai nebuvo tuo įsitikinę.

Niujorke esančio Amerikos parapsichologijos instituto direktorius dr. Stivenas Kaplanas (Stephen Kaplan) iškėlė rimtų abejonių dėl šios istorijos tikroviškumo. Jam pavyko išsiaiškinti keletą intriguojančių faktų apie D. ir K. Lucus. Deja, į tai niekas nekreipė dėmesio. Taip pat paaiškėjo, kad pora jau buvo pradėjusi bendradarbiauti su rašytoju Džėjumi Ansonu (Jay Anson) ir kartu parašė knygą „Amitvilio siaubas — tikroji istorija“. 1977 m. pasirodžiusi knyga iš karto tapo bestseleriu, o 1979 m. pagal ją buvo sukurtas labai populiarus filmas.

Kaip S. Kaplanas ir įtarė, Amitvilio istorijoje būta keistų dalykų. Paaiškėjo, kad prieš išleidžiant knygą D. ir K. Liucai buvo susitikę su Defo jaunesnįjį gynusiu advokatu. Daugelio knygoje aprašytų nutikimų S. Kaplanas taip ir negalėjo įrodyti. Be to, jis išsiaiškino, kad praėjus vos porai savaičių po to, kai šeima dėl patirto siaubo buvo priversta apleisti namą, D. ir K. Liucai į jį sugrįžo ir sudarė garažo pardavimo sandėrį. Taip pat ir kiti tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vos nusprendę paskelbti savo išgyvenimus D. ir K. Liucai jau turėjo pasirašę autorinių teisių į knygą ir filmą sutartis.

Kai Liucai išsikraustė, name gyveno trys skirtingos šeimos ir nė viena nepranešė apie vaiduokliškus reiškinius. Išsamus dr. S. Kaplano tyrimas ir pastabos dėl to, kas vyko name, nesusilaukė tokio dėmesio kaip Liucų perteikta dramatiška istorija, o jo paties knyga „Amitvilio košmaro paslaptis“ (The Amityville Horror Conspiracy) buvo išleista tik praėjus keleriems metams po mirties. Dauguma specialistų ir cinikų padarė išvadą, kad čia reikalo esmė ne populiarus paranormalių reiškinių aprašymas, o pinigai. Panašu, kad blogio jėgos šioje istorijoje susijusios ne tiek su antgamtinėmis paslaptimis, kiek su visiems mums gerai pažįstamais žmonių instinktais.

Komentuok su Facebook paskyra: