Po saulės išdegintomis Gobio dykumos kopomis slepiasi padaras, kurio mongolai taip bijo, kad nedrįsta netgi garsiai ištarti jo vardo. Vis dėlto jei išdrįsta padarą įvardyti, pavadina Allghoi khorkhoi, tai yra „žarniniu kirminu“, mat ši riebi raudona, mirtinai nuodinga pabaisa primena karvės vidurius.
Šis milžiniškas kirminas siekia iki 4 pėdų ilgio ir užmuša žmogų akimirksniu. Kaip jis tai padaro — niekas nežino. Kai kurie įsitikinę, kad jis išspjauna mirtinus nuodus, kiti teigia, kad išskiria stiprų elektros išlydį. Tačiau kad ir koks būtų pabaisos žudymo metodas, ji auką užmuša akimirksniu ir gali padaryti tai per atstumą. Mes, vakariečiai, šią pabaisą vadiname Mongolijos kirminu.
Mongolijos klajokliai tiki, kad milžiniškas kirminas aplieja auką kažkokia rūgštimi, nuo kurios viskas paruduoja tarsi rūdys. Pasak legendos, puldamas šis padaras pakyla iš smėlio iki pusės ir pradeda pūstis, kol sprogsta. Sprogdamas visą nelaimingą auką aplieja mirtinu skysčiu. Nuodai yra tokie stiprūs, kad auka miršta akimirksniu.
Iki 1990 m., kol Mongoliją kontroliavo Sovietų Sąjunga, Vakaruose apie mirtiną kirmėlę beveik nieko nebuvo žinoma. Tik pastaraisiais metais mokslininkams atsirado daugiau galimybių ieškoti įrodymų, kad tokia pabaisa egzistuoja. Regioną tyrinėjo ir apklausė daugelį Mongolijos gyventojų vienas atkakliausių Loch Neso pabaisos ieškotojų Ivanas Makerlis. Remdamasis daugybe liudijimų ir duomenimis apie keistas mirtis jis priėjo prie išvados, kad Mongolijos kirminas yra daugiau negu tik legenda.
Niekas tiksliai nežino, kaip tas kirminas iš tikrųjų atrodo. Mokslininkai teigia, kad tai negali būti kirminas, nes Gobio dykumoje pernelyg karšta, kad joje galėtų gyventi nariuotakojai. Kai kurie iškėlė mintį, jog tai galėtų būti driežas, tačiau driežų mažos kojelės ir žvynuota oda, o liudytojai gyvūną apibūdina kaip bekojį padarą lygiu švelniu paviršiumi. Labiausiai įtikimas paaiškinimas, kad tai — nuodingos gyvatės rūšis. Nors patys vietiniai Mongolijos gyventojai yra tikri dėl mirtino kirmino prigimties, prireiks dar ne vienų metų, kol pasaulio mokslininkų bendruomenė ras įtikinamą atsakymą.
Taip pat skaitykite
Nematomas žmogus – ar tai įmanoma?
Belmeso veidų paslaptys
Jutos ežerų pabaisos
Tarp šiukšlių rastas keistas mumifikuotas padaras
Stounhendžas
Dar viena Nesė?
Anglijoje plinta pranešimai apie pastebėta sniego žmogų
Ledynų pabaisa atrasta Vokiečių
Didžiulės katės puola
Paslaptingo Mongolijos kirmino beieškant
Žodžiu, taip ir nieko gero neparašėt.
Sudo prikelia visokio.
Filmas net yra kazkoks apie toki kirmina 🙂 Gal ir yra dalis tiesos
Kliedesiai, mirtinas kirminas kuris ale uzmusa zmogu 😀 slieka galejai taip aprasyt 😀
Aš tai tiku tokiais dalykiais.
panasus i pimpala
kas kam galvoj tas tam burnoj ;D
NEJOKAUKIT ZMONES TAI KODE TA BOBA SALIA KIRMELES NEMIRE . DAR MAN TIE DIDZIULEI PANASUS IS FILMUKO KAIP PRISIJAUKINTI SLIBINA.
Nu man patiko atrodo kaip pimpalas
Kokie jus ble@ iškripėliai tik apie pimpalus mastote.suaukit vaikai.va.
Bent autorines teises gavot!? Čiaviskas is knygos 100 neatskleistu paslapciu
Vienas is pasakojimu kurie „pagal senoves istorijas“. Kiekviena pasaka turi pagrinda. Tik pati pasaka atspindi to laiko kada ji buvo sukurta zmoniu technologini lygi. Net nepamenu kiek mes dabar zinom pasaku fintusu, kurie is tikruju turi savo technologini apibrezima. Ka zinai ka zmones mane kai tai ka mate terminologijos apibrezti nebuvo. DRakonai spjaudantys ugnimi, Raganos ant rukstanciu gale sluotu… Vedrodeli veidrodeli pasakyk.. (zinom kad jis kalba). Atsirandantis ant staltieses maistas, nematomi zmones… – visa tai vakar dienos pasakos. Prie to paties padailintos kad idomiau pasakoti butu. Beje sukuria ir padailinta paskas ir dabar.