Gobis – viena iš didžiausių dykumų mūsų planetoje. Ji driekiasi didžiuliu 1600 km ilgio lanku – nuo Kinijos šiaurės iki pietryčių Mongolijos, užimdama 1,3 kvadratinių kilometrų plotą. Kaip manoma, Gobio dykuma jau 65 milijonai metų yra be vandens ir praktiškai nekinta.
Su Gobio dykuma susiję daugybė paslapčių. Pasakojama, kad vidiniuose dykumos rajonuose, kur labai retai įžengia žmogaus koja, gyvena olgoj chorchojus. Tai – tamsiai raudonos spalvos 50-150 cm ilgio žemės kirminas. Į paviršių jis išlenda tik pačiais karščiausiais mėnesiais. Vietiniai gyventojai olgoj chorchojui jaučia mistišką baimę, nes tiki, jog šis kirminas gali žudyti per atstumą – išspjaudamas mirtinų nuodų dozę ar paveikdamas auką elektros iškrova.
Ieškoti olgoj chorchojaus buvo išvykusi ne viena ekspedicija. 1954 metais Vidinės Mongolijos teritorijoje dirbo amerikiečių mokslininkai. Dviem džipais jie išvyko iš Seišando kaimelio ir… dingo be pėdsakų. JAV vyriausybės prašymu Mongolijos valdžia organizavo mokslininkų paiešką. Dingusieji buvo aptikti viename sunkiai pasiekiamame Gobio rajone. Abu automobiliai buvo tvarkingi. Netoliese jų gulėjo 6 negyvi žmonės. Kadangi jie nemažai laiko pragulėjo saulės kaitroje, tad jų mirties priežasties nustatyti nepavyko. Manoma, kad jie tapo olgoj chorchojaus aukomis.
1946-1949 metais Gobio dykumoje tris kartus lankėsi žinomas rusų rašytojas ir paleontologas Ivanas Jefremovas. Jis surinko daugybę vietinių žmonių pasakojimų, susijusių su kirminu-žudiku. Savo užrašuose mokslininkas kelia versiją: „Gali būti, kad Gobio dykumoje iš tikrųjų gyvena mokslui dar nežinomas gyvūnas. Jis galėjo gyventi dar tais laikais, kai nebuvo žmonijos“.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Gobio dykumoje apsilankė dvi čekų mokslininkų ekspedicijos, kurios bandė aptikti nepagaunamąjį olgoj chorchojų. Tačiau sugauti milžiniško kirmino taip ir nepavyko.
Niekas tiksliai nežino, kaip tas kirminas iš tikrųjų atrodo. Mokslininkai teigia, kad tai negali būti kirminas, nes Gobio dykumoje pernelyg karšta, kad joje galėtų gyventi nariuotakojai. Kai kurie iškėlė mintį, jog tai galėtų būti driežas, tačiau driežų mažos kojelės ir žvynuota oda, o liudytojai gyvūną apibūdina kaip bekojį padarą lygiu švelniu paviršiumi. Labiausiai įtikimas paaiškinimas, kad tai — nuodingos gyvatės rūšis. Nors patys vietiniai Mongolijos gyventojai yra tikri dėl mirtino kirmino prigimties
Philipo Kotlerio mąstymas jau yra pasenęs šiems laikams. Tai sako penktą dešimtį įpusėjęs žmogus, vlsere išbuvęs nuo pat nepriklausomybės pradžios. Dabar jaunas požiūris generuoja daug geresnį rezultatą, visos tos netradicinės priemonės, socialiniai tinklai.. Reikėtų koncentruotis į tai. Todėl pilnai su Gytautu. Beje, labai geras Toyota projektas.