Taro kortos (I dalis)

Taro kortos – kas tai?

Taro kortos – vienas mistiškiausių dvasinio pažinimo kelių. Paslaptys ir neapčiuopiami ryšiai persmelkia daugybę būrimo pakopų ir aspektų. Kaip ir kodėl klausėjas traukia tam tikrą kortą? Kaip jos atskleidžia aktualią situaciją? Ar galima išmokti suprasti simbolių kalbą? Ko klausti? Šie ir daugybė kitų klausimų kyla vien tik paėmus taro kortų malką.

Taro kortos ir pirmoji pažintis su jomis man įstrigo gyliai į pasamonę. Nustebino ir patraukė ryškios piešinių spalvos ir neįprasti simboliai. Piešiniai priminė pasakų iliustracijas. Skirtumas buvo tik toks, kad jos vaizdavo ne išgalvotas istorijas, o mano pačios gyvenimą! Tuo metu niekaip nesuvokiau, kaip būrėja, žiūrėdama į tuos keistus paveiksliukus, sugeba taip tiksliai nupasakoti tuometes mano gyvenimo sąlygas. Maža to, ji nusakė ir mano artimųjų nuotaikas, troškimus. Ji nuspėjo tokius ateities įvykius, kurių aš dar negalėjau žinoti. Intelektas, gerai išlavintas ilgai studijuojant, atsisakė suprasti šitokį mistinį įžvalgumą, o sveikas skepticizmas šnibždėjo: „Pažiūrėsime!“ Vienintelio dalyko neįstengė paneigti nei intelektas, nei skepticizmas – Taro kortos žinojo apie mano gyvenimą tai, ko nežinojau aš pati!

Būrėja, jauna ir patraukli italė, atrodė šiuolaikiškai. Pamačiusi ją gatvėje tikrai nebūčiau pagalvojusi apie nepaprastus jos mistinius sugebėjimus. Nė neįtariau, kad būtis kada nors privers ir mane paimti kortas, negana to, leis atverti duris į kitų gyvenimus. Praėjo ne vieni dvasinių ieškojimų metai, kol likimas pradėjo versti slaptus puslapius. Įpratusi tikrovės paaiškinimus išprotauti norėjau suprasti, Taro kortos ir jų veikimo principas man buvo nesuprantamas. Kaip yra, kad ištraukta korta nusako nežinomus klausėjo gyvenimo aspektus? Kaip ji nurodo aplinkybes ir asmenis, kurių tarologas nepažįsta, bet įžvelgia išdėliotose kortose? Kokia aukščiausioji jėga leidžia atspėti ateitį? Pasirodo, yra teorija, aiškinanti šiuos ir kitus sunkiai suvokiamus reiškinius, – praėjusiame šimtmetyje ją suformulavo Šveicarijos psichologas Jungas.

Zigmundo Froido (Sigmund Freud) mokinys ir sekėjas Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) visada labai domėjosi tokiomis ezoterinėmis teorijomis kaip kinų filosofijos traktatas „Idzing“, kitaip „Permainų knyga“, astrologija ir pan. Taro kortos jam buvo hobis. Jis norėjo suprasti ir paaiškinti priežasties ir pasekmės, sutapimo ir tikimybės principus, jų veikimo mechanizmą. Jungas suformulavo sinchroniškumo teoriją, kurią ir aprašė veikale „Sinchroniškumas – nepriežastinis jungiamasis principas“ (Synchronicity: An Acausal Connecting Principle). Šiame darbe jis teigė, kad atsitiktinumų nėra ir mūsų vidinis būvis traukia, lemia išorinius įvykius. Jungo teorija gyva iki šiol, jos aktualumą patvirtina ir mistiniai mokymai, ir taro kortų praktika.

Taro kortos ir praktika yra svarbus dalykas. Pradėjusi praktikuotis su taro kortomis supratau dar vieną dalyką: burti arba spėti likimo nebūtų įmanoma be tam tikro požiūrio į tokį fenomeną kaip laikas. Esame įpratę jį suvokti kaip liniją, tiesiogiai jungiančią praeitį su ateitimi. Šitokia laiko vizija ne tik apsunkina loginį įvykių eigos matymą – ji sustabdytų bet kokį būrimo arba likimo spėjimo procesą. O dabar įsivaizduokime, kad laikas – tai taškas, kuriame sutelktos praeitis, dabartis ir ateitis. Visų laikų mistikai ir dvasiniai mokytojai vienu balsu teigia: „Likite čia ir dabar. Praeitis nebeegzistuoja, ateitis dar nesusiformavo. Vienintelė tikrovė, kurią galime patirti, yra dabarties akimirka.“ Laikas kaip suma atskirų akimirkų, kurių kiekviena spirale sujungta su praeitimi ir ateitimi, ir leidžia apčiuopti nematomus ryšius, nustatyti trūkstamus elementus. Kodėl spiralė? Nes daugybė reiškinių pasikartoja, bet ne tiksliai, o skirtingu lygiu ir pavidalu. Štai kodėl žmonijos istorijoje įmanomos analogijos. Štai kodėl turime galimybę pasimokyti iš senų pavyzdžių, nekartoti savo ir kitų klaidų, judėti dvasiniu keliu. Štai kodėl per taro kortos gali padėti geriau suprasti praeitį, sukurti tikslų dabarties paveikslą ir nukeliauti į ateitį.

Ar galėtumėte sutikę nepažįstamą žmogų iš karto nusakyti jo kaip asmenybės tipą ir gyvenimo būdą? Ar matote praeities pėdsakus jo veide? Gal kartais net galite nuspėti, kaip klostysis tolesnis jo gyvenimas? Nenustebkite, kad to klausiu: kiekvienas žmogus apdovanotas paprasčiausiais psichologiniais sugebėjimais, kiekvienas gali stebėti ir pastebėti. Stebėjimas, kaip ir meditacija, leidžia išsivaduoti iš subjektyvių mąstymo ir veikimo šablonų, objektyviai pažvelgti į tikrovę. Mokėjimas stebėti ir pastebėti – svarbiausia tarologo savybė. Šį sugebėjimą galima lavinti. Tam
nereikia ilgų pratybų – užtenka skirti šiek tiek dėmesio anksčiau nepastebėtiems dalykams. Ar eidami gatve atkreipiate dėmesį į praeivių veidų išraiškas? Ar matote, kokia skirtinga žmonių eisena? Ar vien iš tolo stebėdami bendraujančius žmones suprantate jų santykių pobūdį? Ar galite nuspėti kito mintis? Visi šie įgimti arba išugdyti įgūdžiai padeda suprasti visų pirma patį žmogų. Taro kortos vėliau jums taps taip pat suprantamos.

Dar vienas reikšmingas dalykas – vidinė tarologo nuostata interpretuojant taro kortas. Tarologo veikla šia prasme primena medikų darbą, o juk svarbiausias jų principas – nepakenkti. Taro kortos – tai tik paveiksliukai, neutralūs simboliai, kuriems mūsų suvokimas suteikia tam tikrą reikšmę. Tą pačią kortą galima suprasti skirtingai, atsižvelgiant į individualią patirtį, nuotaiką, simpatijas ir antipatijas ir t. t. Kuo daugiau minčių ir jausmų kyla interpretuojant taro kortas, tuo mažiau galimybių atskleisti tikrąją jų rodomą reikšmę. Bešališko stebėtojo pozicija yra tinkamiausia prieš pradedant dėlioti kombinaciją. Kaip tokią būseną pasiekti? Privalu visada prisiminti principą: „ne aš, o per mane“. Tokiu atveju tarologas – tik informacijos perteikėjas. Tikrasis informacijos šaltinis yra meistras, tam tikros malkos autorius; adresatas – klausėjas. Nuo tarologo priklauso tik informacijos pateikimo būdas. Teigiamas nusiteikimas padeda rasti išeitį iš bet kokios, net pačios kebliausios situacijos, o neigiamas nusistatymas rūpesčių kamuojamą žmogų nustumtų į dar juodesnę depresiją. Juk vienu žodžiu galima ir užmušti, ir išgelbėti!

Savaime kyla klausimas, o ką daryti, jeigu taro kortos rodo nepalankią situaciją? Juk kiekvienoje malkoje yra tamsių, grėsmingų įvaizdžių. Tokios taro kortos kaip bokštas, mirtis, šėtonas, kardų devynetas ir dešimtukas, monetų penketas iš pirmo žvilgsnio verčia susirūpinti ir kelia nerimą. Kita vertus, jie yra lengviausiai ir greičiausiai atpažįstami, nes išraiškingi ir imlūs simboliai tiksliai apibūdina susiklosčiusią situaciją. Jie įspėja apie pavojus ir grėsmes, bet kartu parodo, kaip rasti sprendimą. Kartais net nėra reikalo jo ieškoti – vien aiškiai suprantant situaciją galima ją iš lėto pradėti keisti. Bet kokioje, net pačioje niūriausioje kortoje visada glūdi gera žinia, o tarologas privalo ją atskleisti!

Ir paskutinis klausimas – terminai. Kortų žinovus vadina būrėjais, raganiais, burtininkais ir t. t. Man asmeniškai labiau prie širdies terminas „tarologas“. Šiame žodyje yra sandas „logos“ – tai nuoroda į racionalią taro kortų interpretacijos prigimtį. Iš tikrųjų tokie elementai kaip kortų numeriai, tiksli malkos sudėtis ir įvaizdžių hierarchija byloja apie logiką, aiškumą ir sistemingumą. Žinoma, kortos taip pat suteikia daug erdvės intuicijai ir vaizduotei, tačiau svarbiausiu kortų skaitymo principu lieka analizė. Šioje knygoje vienodai gerbiu abu principus. Džiaugsmo ir kantrybės atrandant taro kortų pasaulį! Juk taro kortos mums gali parodyti ateitį.

Taro kortos ir jų kilmė

Taro kortos ir jų kilmė nėra aiški, jų istorija remiasi gandais ir pavieniais nepatvirtintais faktais. Vieni šaltiniai teigia, kad kortų idėja atkeliavusi iš Egipto, nes ten senovės laikais būdavo pranašavimo tikslams tarnavusių plokštelių su paslaptingais simboliais. Jas interpretuodavo tik vyriausieji žyniai. Kituose šaltiniuose sakoma, kad taro kortos atsiradusios Indijoje arba Kinijoje, o iš ten, patekusios čigonams į rankas, atkeliavusios į Europą.

Manoma, kad taro kortos išpopuliarėjo Renesanso epochos Europoje. Pirmiausia jos paplito Italijoje ir tapo mėgstamu aukštuomenės laisvalaikio užsiėmimu. Turtingiausios italų sinjorų Viskončių (Visconti) ir Sforcų (Sforza) šeimos net davė mintį kurti naujas taro kortas ir viską finansavo. Malka tokiu pavadinimu yra ir mūsų dienomis. Spalvingų kortų žaidimas greitaipavergė visą Europą: sužadino net tik smalsumą, bet kartu sukėlė Bažnyčios ir valdžios pasipriešinimą. Kai kuriose šalyse lošti kortomis buvo griežtai draudžiama.

Reikėtų aiškiai skirti lošimo ir būrimo kortas. Lošimo kortų malkos sudėtis ir įvaizdžiai daug paprastesni. Vis dėlto abejos kortos turi ir bendrų požymių: ir vienos, ir kitos malkos remiasi keturių spalvų baze, turi rūmų personažų ir tokių veikėjų kaip juokdarys. Yra ir skirtumų: nė viena lošimo malka neturi didžiojo arkano ir jam būdingų mistinių simbolių, atskleidžiančių nematomus tikrovės aspektus. Žinoma, burti galima ir paprastomis lošimo kortomis. Jos puikiai perteikia buitines situacijas ir jų vyksmo tendencijas, tačiau joms nebūdingas dvasinis aspektas kurį atskleidžia taro kortos.

Termino taro kortos kilmė taip pat yra paslaptinga ir prieštaringa. Šis žodis turi bendrą šaknį su italų tarocchi – „kortos“. Prancūzų kalba rašoma tarot, tik paskutinė raidė netariama. Kiti šaltiniai teigia, kad taro kildinamas iš Taro upės Šiaurės Italijoje pavadinimo. Treti šį terminą sieja su mistiniu kabalos mokymu ir net su judėjų Tora. Modernioji taro malka buvo sudaryta XVI a. pabaigoje atsiradus Marselio (pavadintos Pietų Prancūzijos miesto vardu) kortoms. Pastarosios turi didįjį, mažąjį arkanus ir rūmų kortas – iš viso 78. Mažasis Marselio arkanas itin specifiškas – jame naudojami sunkiai iššifruojami abstraktūs simboliai, primenantys lošimo kortų spalvas: kryžiai atitinka Marselio malkos lazdas, pikai – kardus, čirvai (kitaip širdys) – taures, o būgnai – monetas. Šia tradicine sandara remiasi visos moderniosios malkos, kurių yra keli šimtai. Ypač populiarios yra Osvaldo Verto (Oswald Wirth), Alistero Kroulio (Aleister Crowley), dar vadinamos Toto, šveicariškos, rusiškos, viduramžiškos Luidžio Skapinio (Luigi Scapini), Morgano ir Griro (Lloid Morgan, Bill Greer) ir kitos. O Raiderio ir Vaito malka, sudaryta XX a. pradžioje, yra, ko gero, viena populiariausių, žinomiausių ir dažniausiai naudojamų mūsų dienomis. Kiekvienas patyręs tarologas laiko garbės reikalu bent jau susipažinti su jos simbolių kalba.

Artūras Edvardas Vaitas (Arthur Edward Waite), mistikas, okultinių mokslų magistras ir masonų ložės įkūrėjas, gimė JAV antroje XIX a. pusėje. Mirus tėvui Artūro motina persikėlė į Angliją, ten berniukas mokėsi. Vėliau jaunuolis dirbo tarnautoju, tačiau oficiali tarnyba jį domino tik kaip galimybė užsidirbti pragyvenimui. Labai anksti jį pradėjo traukti poezija, filosofija ir misticizmas. Kiekvieną laisvą akimirką Artūras praleido Britų muziejaus bibliotekoje studijuodamas senųjų meistrų rankraščius. Beveik visą laiką gyveno Londone. Ten 1891 m. įsitraukė į „Auksinės aušros“ masonų ložės veiklą. Vaitas parašė nemažai knygų magijos, kabalos, alchemijos, numerologijos temomis. Jis aktyviai bendradarbiavo su leidybos namais ir žiniasklaida, redagavo žurnalą „Nežinomas pasaulis“. Magistro įkvėpta dailininkė Pamela Kolman Smit (Pamela Colman Smith) sukūrė 78 kortų iliustracijas.

1910 m. taro kortos buvo išleistos. O 1911 m. Viljamo Raiderio (William Rider) leidyklos parengta pasirodė A. E. Vaito knyga „Taro kortos ir jų raktas“. Nuo tada malka vadinama Raiderio ir Vaito vardu. Labiausiai Raiderio ir Vaito malka nuo tradicinių Marselio kortų skiriasi mažojo arkano iliustracijomis. Vietoj abstrakčių, sunkiai suprantamų spalvų simbolių Vaitas įtikino dailininkę Smit sukurti vaizdingus, lengvai interpretuojamus paveikslėlius. Juose išsaugoti svarbiausi Marselio taro spalvų atributai (lazdos, taurės, kardai ir monetos), bet tos pačios mintys perteiktos konkrečiais įvaizdžiais. Panašiai kaip pasakų iliustracijos naujai sukurti įvaizdžiai tiksliai nusako turinį, tačiau ir vaizduotei paliekama užtektinai erdvės.

Dar vienas mažas, bet mįslingas šių malkų skirtumas – sukeisti dviejų kortų numeriai. Marselio malkos didžiojo arkano VIII teisingumo korta Vaito pažymėta XI numeriu, o Marselio XI galios korta pasirodo VIII numeriu. Sunku suprasti, dėl ko taip buvo padaryta, o pats autorius savo „Taro kortos ir jų raktas“ apie tai nieko nerašo. Galima tik spėlioti, kodėl Vaitui atrodė logiškiau sudėlioti šias kortas kaip tik tokia tvarka. Galios (VIII) korta puikiai papildo karietos (VII) įvaizdį. Abu paveikslėliai kupini energijos, stiprybės, pasitikėjimo, žmogaus triumfo. XI teisingumo korta atveria naują dešimties didžiojo arkano kortų ciklą (XI–XX) arba naują herojaus (žr. skyrių „Kvailio kelionė“) gyvenimo periodą. Pusiausvyrą, darną ir teisingumą vaizduojantis paveikslėlis išbandymų kupino ciklo pradžioje suteikia optimizmo ir užtikrina sėkmingą finalą!

Ir dar viena pastaba apie Vaito „Taro kortos ir jų raktas“. Jame itin trumpai ir nedetaliai komentuojamos taro kortos ir jų reikšmės. Mūsų laikais parašyta daugybė įdomių ir išsamių knygų apie taro kortas ir Vaito malką. Žinoma, verta susipažinti su Vaito knyga, kad suprastumėte anų ir šių dienų kortų interpretavimo skirtumus.

Lidija Staub „Taro kortų veidrodyje“.

Komentuok su Facebook paskyra: