Astrologija

Zodiako Ženklai	Stichijų grupės	Porų suderinamumas pagal gimimo metus

Porų suderinamumas pagal Zodiako ženklą	Ką lemia jūsų gimimo dienos skaičius?	Asmenybė pagal vardo raidę

Feng Shui	Gimimo skaičių nulemtos ligos

Babilonijoje ir Asirijoje pirmieji astrologai buvo kunigai, kurie iš planetų išsidėstymo, Saulės ir Mėnulio užtemimų bei atmosferinių reiškinių sužinodavo dievų valią. Patys ankstyviausi astrologiniai piešiniai, užrašai kilę iš Asirijos. Ninivos griuvėsiuose, tuometinės karaliaus Assurbanipal’o (668-626 m. pr. Kr.) bibliotekos liekanose buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi seniausiais iki dabar žinomais astrologijos rašytiniais šaltiniais. Jie leidžia pažinti Zumerio įtaką jau trečiajame tūkstantmetyje pr. Kr.

Šimtus ir tūkstančius metų tuometiniai mokslininkai piešė tikslius planetų kelius, o jų apskaičiavimai be optinių prietaisų taip pat buvo tokie tikslūs, kad tik nedaug tesiskiria nuo šių dienų astronominių išmatavimų. Iš tikslių dangaus šviesulių stebėjimų atsirado astronomija, kuri ankstyvaisiais laikais nebuvo atskirta nuo astrologijos. Taip ir šioje srityje babiloniečiai pasiekė puikių rezultatų. Tarp kitų dalykų jie gana anksti sukūrė dvylikos mėnesių kalendorių, kurio kiekvienas mėnuo turėjo trisdešimt dienų. Kadangi mėnesiai ne visada sutapdavo su metų laikais, laikui bėgant jie gana savavališkai įterpdavo vieną keliamąjį mėnesį.

Astrologija ir astronomija buvo verčiamasi ir senajame Egipte. Egipto astronomai visų pirma buvo užsiėmę laiko skaičiavimu: kalendoriniai metai visada prasidėdavo reguliariai užeinančiu Nilo potvyniu ir turėdavo 365 dienas, metai buvo skirstomi į dvylika mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų ir dar penkias papildomas dienas. Egipto astrologai jau sudarinėjo dienos horoskopus. Žinoma, kad tokias prognozes veiklūs ir apsukrūs fokusininkai nešdavo į liaudį. Egiptiečių Saulės religija galų gale regresavo į gryną būrimą.

Vėliau tam reikalui pasitarnavo ir daugelis Orakulo raštų, kurie ir mūsų dienomis yra žinomi vadinamųjų egiptietiškų-arabiškų sapnininkų ir pranašysčių knygų forma. Nepaisant blogybių ir didžiulių pastangų rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, senieji graikai labai rimtai vertėsi astrologija. Čia ji taip pat buvo slaptas mokslas, prieinamas ne kiekvienam kunigui ar šiek tiek su šiuo dalyku susipažinusiam.

Apie 150 m. po Kr. astronomas Claudius Ptolemėjus parašė šimtmečiais galiojantį standartinį astrologijos veikalą „Tetrabiblos”. Jis apibendrino visas astronomines savo laiko žinias kelių tomų veikale „Syntaxis mathematica”. Jo Pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją sferomis judančiomis (tuo metu žinomomis) septyniomis planetomis, prie kurių buvo priskiriamos Saulė ir Mėnulis, iki 16-ojo šimtmečio buvo laikomas astronominiu dėsniu. Anksčiau negu Nikolajus Kopernikas (1473-1543), dar daugiau Johanas Kepleris (1571-1630) ištaisė pasaulio vaizdą: ne Žemė, o Saulė yra Visatos centre. Šiandien mes žinome, kad Saulės sistema yra tik viena iš daugelio.

Nepaisydami savo genialių astronominių žinių, Kopernikas ir Kepleris nebuvo astrologijos priešininkai. Johanas Kepleris prisidurdavo prie savo menko matematikos mokytojo atlyginimo, sudarinėdamas juodai ir raudonai spausdintus kalendorius, prie kurių jis pridėdavo „Prognostica”. Ten buvo orų prognozė, politinės pranašystės ir atskirai mažesni metiniai horoskopai, kuriuos jis sudarydavo pagal žvaigždes. Visą savo gyvenimą jis buvo ir astronomas ir astrologas, apie tai jis pats yra pasakęs: „Jei Dievas davė kiekvienam žvėreliui instrumentus, kad šis galėtų save išmaitinti, tai kodėl Jis negalėjo tų pačių ketinimų skatinamas priskirti astronomui astrologijos?” Vėliau jis dar pridūrė: „Astrologija yra kvaila duktė, bet kur būtų pati didžiai protingoji motina astronomija, jei neturėtų tos kvailės dukters, o pasaulis būtų dar kvailesnis”.

Kepleris tikėjo žmogaus priklausymu nuo kosmoso: „Visa, kas astrologijoje panašu į patirtį ir akivaizdžiai nesiremia vaikišku pagrindu, atrodo verta dėmesio”. Ir jis tikėjo, kad astrologija galėtų egzistuoti šalia medicinos. 17-ojo šimtmečio pradžioje jis sudarė karo vadui Wallenstein’ui horoskopą, kurio prognozės, kaip matome vėliau, beveik tiksliai išsipildė. Dar iki naujųjų amžių pradžios astrologija užvaldė Vakarų Europos krikščionių mąstymą. Iki pat 18-ojo amžiaus ji buvo dėstoma universitetuose kaip rimtas mokslas. Po to ji dingo iš mokymo planų, jos priešininkai nugalėjo, pergalę iškovojo „tikslieji” mokslai.

Gamtos moksluose astrologija negalėjo nieko paaiškinti, o ypač įrodyti dangaus šviesulių įtaką žmogaus charakteriui ir likimui. Ši nuomonė tebėra paplitusi ir šiandien tarp astrologijos priešininkų. Svarbiausias astrologijos kritikos punktas yra faktas, kad žvaigždės ir Zodiako ženklai nebesutampa, kaip prieš du tūkstančius metų.

Tuo metu, prasidedant pavasariui, t. y. kovo 21 dieną, Saulė atkeliaudavo į Avino žvaigždyną. Dabar pavasaris jau seniai prasideda Žuvų žvaigždyne ir po truputį artėja prie Vandenio žvaigždyno, nes šis laiko taškas kas 2160 metų pasislenka per vieną žvaigždyną. Tik maždaug po 25 900 metų pavasaris vėl prasidės Avino žvaigždyne. Gamtos mokslininkai daro išvadą, kad tūkstantmečių senumo paskaičiavimai, kuriais ir šiandien išdidžiai remiasi astrologai, nuėjo šuniui ant uodegos. Norėdami likviduoti šią tariamą klaidą, astrologai savaip aiškina Zodiako ženklus. Jie neturi nieko bendra su to paties pavadinimo žvaigždynais. Avinas jiems lieka Avinu, nors gimimo laiku Saulė yra Žuvų žvaigždyne.

Astrologija ir skrydis į kosmosą

Žinoma, kad skrydis į kosmosą ir Mėnulio užkariavimas davė peno astrologijos priešininkams. Dirbtinių palydovų ir kosminių raketų amžiuje, kaip jie sako, nėra daugiau vietos nuostatoms, kad žmogaus gimimo akimirka, pirmas įkvėpimas, o kartu efektyvūs kosminiai poveikiai įtakoja tolesnį individo gyvenimo kelią. Žinoma, čia yra praleista (nepastebėta) tai, kad ne galutinai ištirta Žemės palydovų įtaka atoslūgiams ir potvyniams, kad yra Mėnuliui jautrių žmonių, kuriuos, esant pilnačiai, kankina nemiga ir kraujotakos sutrikimai. Mūsų dienomis astrologija išgyvena didelį pakilimą, nepaisant stipraus gamtos tyrinėtojų priešiškumo.

Amerikos aukštosiose mokyklose daugėja studentų, kurie moksliškai studijuoja astrologiją, remdamiesi trumpomis „Eksperimentinės parapsichologijos” tezėmis, visiškai nutylima apie 32 milijonus suaugusių amerikiečių, kurie, remiantis pasaulyje žinomo Gallupo instituto apklausa, „tiki” astrologija ir tikisi pagalbos gyvenime. Anksčiau tik šimtas JAV dienraščių reguliariai spausdindavo horoskopus. Šiandien jų yra 1250 (du trečdaliai visos JAV spaudos), nors didžiulę konkurenciją laikraščiams sudaro televizijos siųstuvai.

Astrologija ir jos pagalba psichologijoje

Blogą vardą, kurį astrologija įgijo paskutiniaisiais šimtmečiais dėl kai kurių šundaktarių ir šarlatanų, ne taip lengva pakeisti. Tačiau kas žino, su kokiu rimtumu ir moksliniu tikslumu dirba šių dienų astrologai, galima tik pritarti tam, apie ką kalbėjo žymus šveicarų psichoterapeutas C. G. Jung’as jau beveik prieš trisdešimt metų: „Moderni astrologija vis labiau artėja prie psichologijos ir jau aiškiai beldžiasi į universitetų duris!” Toks gerbiamas psichoanalitikas kaip Fritzas Riemannas rašė 1976 metais pasirodžiusioje knygoje „Astrologija padeda gyventi”, kad stebėdamas pacientus, priėjo išvados, jog dauguma neurozių susiję su dviejų natūralių tipų išskyrimu: tipo, atitinkančio Zodiako ženklą ir gimimo situaciją, ir aplinkos poveikio sąlygojamo tipo, kuris visiškai neatsižvelgia į „kosminę konsteliaciją” (susidėjusias aplinkybes).

„Taigi aš tvirtai įsitikinau”, rašo Riemann’as, „jog iš abiejų sričių giluminės psichologinės terapijos ir astrologijos, tarpusavio papildymo atsiranda patyrimas, kad į seną mokymą apie atitikimą tarp kosminės konsteliacijos ir žmogaus būdo, charakterio, elgesio reikia žiūrėti rimtai”. Iš tikrųjų pasitaiko keistų, neįprastų charakterio sutapimų tarp žmonių iš to paties Zodiako ženklo. „Tiksliųjų mokslų” atstovai negali šių sutapimų visiškai nuneigti ar nepaisyti, net jeigu jie ir neieško priežasties žvaigždėse, taip kai tą daro astrologija. Gamtos tyrinėtojai pavertė astrologinį ateities aiškinimą spekuliacija ir sukčiavimu. Prieš keletą metų miręs televizijos mokslo autorius profesorius Hoimaras von Ditfurthas tai apibūdino vienu sakiniu, kad „astrologija yra prietarų forma, kuri leidžia sau pasižiūrėti į Dievo kortas”.

Kaip astrologiją vertina didieji pasaulio žmonės, galima spręsti iš tokio pavyzdžio: buvęs Indijos ministras pirmininkas Jawaharlalas Neru, žinomas kaip blaiviai, aiškiai galvojantis politikas realistas, dažnai pasitikėdavo savo astrologo patarimais. Kartą nepriklausomybės šventė buvo paankstinta vien todėl, kad žvaigždžių aiškintojui vidurnaktis atrodė palankesnis metas, negu kitos dienos rytas.

Mūsų aplinkoje astrologai tyli apie savo pagarsėjusias žinias politikoje ir ūkyje. Vakarų Vokietijoje žinomas faktas, kad keletas žymių verslininkų darbuotojus priima į darbą remdamiesi ne tik grafologiniais, bet ir astrologiniais atsiliepimais. Be to, patariantys astrologai uždirba krūvą pinigų (žinomo astrologo sudaryto tikslaus, individualaus horoskopo kaina yra triženklis, o kartais ir keturženklis skaičius. Tokia suma atrodo visiškai priimtina, nes atliekama daugybė paskaičiavimų ir analizių). Tačiau mes norėtume suabejoti kiekviena iš prognozių, kuri sudaryta pagal ne visai tikslų gimimo laiką (minutės tikslumu), nes net ir mažas – keleto minučių – skirtumas gali pateikti kitus Ascendentus. Tačiau ar kiekvienas žino savo gimimo laiką minučių tikslumu?

Iš čia matyti, kad astrologams labai sunku dirbti tiksliai. O dar, kai pamatai jų matematiškai sudarytus ir gimimo minute paremtus horoskopus, jauti, kad kalbama apie mokslą, nors gamtos tyrinėtojai ir nepaiso jo. „Normalus horoskopų vartotojas” neklausia, ar astrologija yra pripažintas mokslas ar tik prietarai, jis paprasčiausiai skaito savo dienos horoskopą dienraštyje ir kai kada pripažįsta, jog būtent taip ir atsitiko, kaip parašyta. O kitas apsidžiaugia, kai horoskopas jam žada laimę ir greitai pamiršta mažus nesklandumus, kurie pranašauja kritinę gyvenimo fazę.

Astrologija ir žaidimas

Milijonai ir milijonų milijonai žaidžia šį žaidimą su astrologija ir ateitimi kasdien, kas savaitę, kas mėnesį. Astrologai, sudarinėjantys horoskopus laikraščiams, prisipažįsta, kad tikrovę atitinka pavieniais atvejais iki dvidešimties procentų. Nulemia pasisakymo lakoniškumas, o visų pirma vidutiniai duomenys, kurie imami, sudarant tokius horoskopus; laikraščiai negali panaudoti nusistovėjusių duomenų, kuriais remiamasi, sudarant horoskopus minučių tikslumu. Labai maža tikimybė, kad šitaip apskaičiuota prognozė išsipildys.



Rekomenduojami įrašai

Rekomenduojamų įrašų nėra