Stounhendžas yra Salisberio lygumoje, Viltšyro grafystėje (Anglija). Visa teritorija garsėja mistiškumu; čia yra gausybė žemės linijų (Lei linijų), ši vieta visuotinai laikoma koncentrinių ratų javų laukuose fenomeno reiškimosi centru.
Pats Stounhendžas buvo statomas trimis etapais. Pirmasis prasidėjo apie 3000 m. pr. Kr. Tada aplink aikštelę buvo iškastas griovys ir suformuota dviejų jardų aukščio ir 106 jardų skersmens kalva. Aikštelėje buvo iškastos 56 negilios duobės. Paskui jos buvo vėl užpiltos, ir į vieną jų buvo įstatytas pirmasis akmuo, vadinamas Pasvirusiuoju. Jis buvo pastatytas taip, kad rodytų saulės tekėjimo tašką vasaros saulėgrįžos metu. Vėliau į savo vietas, prie įėjimo, buvo pastatyti du mažesni akmenys, kitur — 40 medinių stulpų, rodančių įvairią to laikotarpio saulės padėtį.
Apie 2000 m. pr. Kr. buvo nutiesta dviejų mylių alėja iki Eivono upės. Iš pietvakarių Velso statytojai atgabeno 82 vadinamuosius mėlynuosius akmenis. Kiekvienas jų svėrė daugiau kaip po keturias tonas. Gabenant juos į vietą reikėjo įveikti 240 mylių atstumą žeme ir vandeniu. Šiais mėlynaisiais akmenimis aikštelėje buvo išgrįsti du apskritimai. Manoma, kad statytojai taip ir neužbaigė savo sumanymo įgyvendinti, nes juos jau buvo užvaldžiusios mintys apie trečiąjį, patį įspūdingiausią darbų etapą.
Trečiasis etapas prasidėjo apie 1900 m. pr. Kr. Už 20 mylių esančiame Eiveberyje buvo parinkti 75 smiltainio, vadinamojo sarseno, luitai. Naudojant riedmenis ir virves šie 25 tonų svorio ir 17 pėdų ilgio akmenys buvo atgabenti į aikštelę ir taisyklingai statmenai vienas kito atžvilgiu sustatyti į vietas. Architektūrinė šio etapo darbų detalė unikali: akmenys, dengiantys kolonas, ištašyti taip, kad linkiu atitiktų didžiojo apskritimo perimetrą. Iš Velso atgabenti mėlynieji akmenys buvo perstatyti iš naujo, ir statinys buvo baigtas.
Kiekvieno etapo metu akmenys buvo išdėstomi tam tikrose vietose, kad tam tikrais svarbiais momentais rodytų saulės ir mėnulio padėtį. Aikštelė intensyviai buvo naudojama maždaug iki 1000 m. pr. Kr., tačiau iki šiol negalime pasakyti, kokiems tikslams ji buvo naudojama. Negausūs archeologiniai radiniai taip pat neduoda pakankamo pagrindo daryti kokių nors išvadų.
Pasak kai kurių mokslininkų, istorinių radinių nebuvimas leidžia daryti prielaidą, kad Stounhendže čia buvo šventykla arba šventvietė. Dauguma kitų 900 Didžiojoje Britanijoje rastų akmeninių apskritimų buvo naudojami įvairiems tikslams. Daug kur jie žymėdavo susirinkimų vietas, todėl tose vietose randama senovinių kasdienio vartojimo daiktų. Tačiau sunkumai, kuriuos reikėjo įveikti Stonhendžo statytojams, ir darbų mastas rodo, kad Stounhendžas buvo išskirtinės svarbos objektas. Iš Velso atgabenti mėlynieji akmenys senovės britų buvo labai vertinami, todėl šventyklos statybai labai tiko.
Buvo svarstoma ir galimybė, kad šioje vietoje galėjo būti ir laidojama. Žvalgomųjų kasinėjimų metu 56-iose negiliose duobėse, iškastose per pirmąjį etapą, buvo rasta sudegintų kaulų, o apylinkėse buvo aptikta bronzos amžiaus karių pilkapių.
Tai, kad Stounhendžas rodo įvairių dangaus kūnų padėtį, davė pagrindą kilti gausybei įvairių teorijų. Viena teigia ten buvus observatoriją, kita — milžinišką Mėnulio kalendorių. 1965 m. Bostono universiteto astronomas Džeraldas S. Hokinsas išleido knygą „Iššifruotasis Stounhendžas“. Šioje knygoje jis teigia, kad kompiuteriu apdorota informacija patvirtina, jog Stounhendžas rodė įvairių astronominių kūnų padėtį. Autorius taip įsijautė, kad netgi pareiškė, jog pats Stounhendžas esą buvęs senovės britų sukurtas kompiuteris, skirtas tyrinėti žvaigždėms ir numatyti užtemimams, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad tikroji statinio paskirtis buvusi ne tokia.
XVII a. istorikai tikėjo, kad šį statinį sukūrė senovės keltų žyniai. Todėl daugelis druidų sekėjų mano turį teisę čia atlikti savo apeigas. Dabar tai daryti jiems jau uždrausta. Ir ne be pagrindo. Druidų sekėjai ne tik niokoja aplinką, bet ir neturi nieko bendra su keltų bendravardžiais. Galų gale ir pats Stounhendžas buvo pastatytas maždaug tūkstančiu metų anksčiau, negu čia atsirado keltų druidų.
Deja, per pastaruosius keletą šimtmečių dauguma akmenų buvo pavogta, sunaikinta arba sudaužyta. Likusių akmenų priežiūrai skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau šios vietos paslaptingumas neblėsta. Pasak vienos legendos, šiuos akmenis surinko ir sustatė į vietas pats Merlinas — garsiausias ir žinomiausias Britanijos burtininkas. Šis pasakojimas labai dera paslaptingumo šydu apgaubtai vietai. Šiuolaikinis protas vis dar negali suvokti tikrosios šios vietos paskirties.
esu buves ten nieko ten nera ipatingo o gidas pasakojo kad niekas nezino kaip sities akmenys atsirado bet yra labai tiksliai sustatyti akmenys kad ju seselis rodyto valandas,dienas,savaites,menesius
Parengta pagal spauda. Aciu ApieMistika kurejams kad uzsieme sita tema! Visu pirma – bukim realistai. Taigi spauda…. Sakinys kuriame sakoma kad pats statinys buvo pastatytas 3000 metu PC priestarautu straipsnio pabaigai, kur sakoma kad statinio akmenu formacijos nurodo dangaus kunu issidestyma. Tai visiska nesamone! Dangaus kunai pries 5000 metu buvo issideste visai kitaip.
Paneigimas Nr1: Jei dabartiniai „Mokslininkai“ sako kad jie atskleide Stonehendzo paslapti – jie paprasciausiai melagiai. Jokiu akmenu formaciju paslapciu jie neskleide. Jeigu akmenu formacijos parodo I zvaigzdynus – tai akmenys isdestyti ne anksciau nei sio tukstantmecio laiku. Kitaip ju orientacija butu pasikeitus. Jokio laikrodzio pastatyti negalejai, jis tikrai jokio laiko seniai nerodo. Vadinasi ta teorija – slamstas. Zinoma kokios toliau gali buti teorijos – pastatytos ant melo?
Paneigimas Nr2: Visiskai teisingai Joco pastebeta – vadovai nieko nepasakos kas juos galetu sukompromituoti. Kaip gi tie menulio akmenys tokio dydzio galejo atsliauzti 250 myliu ir vandeniu ir sausumos kalvomis?? O gi paprastai, jie niekada ten nekeliavo. Akmenys buvo…. atvezti. Yra teorija, kuri man skamba labai tikroviskai. Kadangi is nulinio meridiano Anglija negalejo pasipelnyti, Tai monarchai sugalvojo pavesti Isaokui Niutonui, kuris be kita ko kaip fizikas buvo ir astronomas, pastatyti statini kuris patrauktu zmoniu demesi. kalbama, kad tuo laiku buvo karas ir karaliskam laivynui reikejo zalvario lydyti patrankom. Lydant zalvari , kaip pasalinis elementas buvo gaunamas mineralas labai panasus I menulio akmeni. JI sutrynus ir sumaisius su akmens milteliais gautumem mase kuri panasi I cementa. Aptepus juo akmenis gauname „menulio akmeni“. Aisku radioaktyvaus izotopo tyrimo pagalba nustatomas akmenu amzius… ar akmens milteliu amzius??? Kas buvo stonehendze aisku mate keistus akmenis kaip medzius nuzievintus apacioje :-))))))). va jums ir akmenu paslaptis. aiskiai matoma betonine akmenu prigimtis. Jei akmenys kazkokie ir buvo gabenami I ta vieta – jie buvo daug mazesni, kad juos galetu pavilkti ir gabenami ne is uz 250 myliu o is aplinkiniu lauku. Mokslininku pabandyta atvilkt 1 akmeni is „tos“ vietoves per vandeni. Spekit kas ivyko? Nors akmuo buvo kelis kartus mazesnis ir lengvesnis, naudojant tuometines priemones, , net ir padedant siuolaikinem – akmuo nuskendo. Visas akmenu kelias turejo buti nubarstytas akmenim. Visos YOu Tube ekranizacijos – pasakos maziem vaikam. Taigi as pritariu tai istorijai kad stonehendzas buvo kaip akmenu supilta zmoniu kremavimo vieta gal nuo seno, bet pastatytas stonehebndzas buvo pries 400-600 metu Izaokui Niutonui padedant. Po to daug kartu sudulijes ir atstatytas.
Stounchendzas buvo pastatytas tik 19 amziuje, nes yra dokumentines nuotraukos, kurios parodo lygioje vietoje, ant pazymetu vietu, grupes zmoniu organizuotus statybos darbus. Paruostus akmenis trosu ir rastu pagalba sudejo reikiama tvarka. Jokie trosai neatlaikytu tokio svorio 27 tonas, tai reiskia,kad patys akmenys nulieti reikiamos formos is betono ir apklijuoti akmenu imitacija.
visiskai pritariu 🙂
Pridesiu prie po keliu metu komentuotu dalyku. Komentarai konservatyvus,. .. skeptiski. Taigi kiek pataisysiu padeti.
Paslaptis su ta vietove vis tik yra. Visa blogybe yra tame, kaip is grudo padaryti s…a. Vienas is budu tai paimti tikra ivyki, kuris turi istorines vertes. Pagrindine „bloga“ mintis – tyrinejant zmogui iskiltu klausimu, kurie svelniai tariant priestarauja „visuomenes nuomonei“. Ir is to ivykio padarykim 100 kitokiu ivykiu ir mitu kurie is anksto uznuodyti klaidingom teorijom ir paleiskim su kokiu suns uodegos mokslininko(u) parasu. Tiesa (a nosine :-)) jau sunku pamatyti. Imkim kad ir ta Stonehendzo akmenu formacija. Is tikruju butu fenomenas jei isdestyti lauke akmenys, keisciau nei atsitiktinai, apskaiciavus ir palygnus su zvaigzdziu isdestymu 2t pries Kristu, sutaptu su tuo metu buvusiu zvaigzdzuiu isdestymu. Teorija 1 – taip ir yra. Tada iskiltu klausimas apie zmogaus to meto dangaus kunu pazinima, astronomija, paskaiciavimus ir issilavinimo lygi. Toliau jei taip ir yra is kur ir kaip atkeliavo akmenys? Teorija 2 – Akmenys galejo buti vietiniai. Jie neturejo keliauti – jie tik buvo neiprastai dideli. Pagal juos kurybingas Niutonas galejo pastatyti savo „kurini“ uz tai gaves karaliskosios seimos malone. Stai mitas ir sunaikintas o prie jo prilipes kitas (parazitinis). Yra irodyta piesiniais ir nuotraukom kad Stonehendzas buvo restauruojamas bent mano ziniomis 3-4 kartus. Apie tai rasiau viename is mano isverstu Kembridzo Universiteto mokslininko straipsniu.
Taciau neziurint I skeptiskuma, manau kad akmenu formacijos isdestytos „keisciau“ nei atsitiktinai kilme, gali buti priskiriama prie pasaulio paslapciu…. iskaitant Stionehendza. Dideliam nusiminimui is jo padarytas biznis pries tai nepadarius mokslo. O dabar daromas mokslas is pries tai padaryto biznio.
Karnako (Prancuzija – Normandija) ir Nacka akmenu formacijos, formacijos randamos daugelyje pasaulio vietu – palikimai ivairiu amziu ir kulturu, gal kazkieno palikuoniu – irodymas apie zmogaus astronomines ir dar galas zino kokias, nes paslaptys neisaiskintos, zinias.