Sandoros skrynia

Biblijoje parašyta, kad Dievas dviejose akmeninėse plokštėse užrašė dešimt įsakymų ir perdavė juos Mozei. Kad būtų apsaugotos ir būtų patogu gabenti plokštės, jos buvo sudėtos į įmantriais aukso ornamentais puoštą medinę skrynią. Šioji buvusi maždaug trijų su puse pėdų ilgio, šiek tiek daugiau kaip dviejų pėdų pločio. Prie jos šonų buvo pritvirtinti auksiniai žiedai, per kuriuos buvo pervertos kartys.

Ant skrynios dangčio buvo išdrožti du cherubinai, o pats dangtis buvo vadinamas „atpirkimo padangte“, arba „gailestingumo sostu“. Skrynia keliavo kartu su Moze ir izraelitais šiems ieškant Pažadėtosios žemės, ir kur jie tik nueidavo — atnešdavo jiems vien pergales. Kai žydai įkūrė Jeruzalę, karalius Saliamonas pastatė „švenčiausiąją iš švenčiausiųjų“, arba pagrindinę, šventyklą ir ten padėjo skrynią. Ši ypač šventa skrynia vadinama Sandoros skrynia.

Apie jokį kitą daiktą nėra sukurta tiek legendų, kaip apie šią skrynią, taip pat su ja susijusių pasakojimų apie netikėtą praturtėjimą ar tarptautines intrigas. Pasak kai kurių legendų, skrynia buvusi sunaikinta ar pagrobta 925 m. pr. Kr. įsiveržus egiptiečių kariuomenei. Pasak kitų, ją pavogė babiloniečiai 586 m. pr. Kr. Skrynią Jordanijos dykumoje galėjusi paslėpti žydų sekta, parašiusi Negyvosios jūros rankraščius. Pasak dar vienos panašios versijos, skrynią senoje Ren le Sato bažnyčioje (Prancūzija) paslėpusi ankstyvųjų krikščionių katarų sekta, prieš ją sunaikinant Katalikų bažnyčiai.

Su Sandoros skrynia siejamas ir karalius Artūras, nors dauguma tyrinėtojų vis dėlto mano, kad ją iš Šventosios žemės paėmę riteriai tamplieriai. Manoma, kad jie galėjo paslėpti skrynią vienoje iš ertmių Ąžuolų saloje arba Škotijoje esančioje Roslino koplyčioje. Slaptųjų teorijų šalininkai įsitikinę, kad Tamplierių ordino palikuonys yra masonai ir kad Sandoros skrynia dabar esanti jų žinioje. Su Sandoros skrynia susiję daugybė paslaptingų istorijų, tačiau čia mes apžvelgsime tik dvi labiausiai tikėtinas teorijas.

Archeologas Linas Ritmejeris, vykdęs žvalgomuosius kasinėjimus Jeruzalės Kalno šventykloje, yra įsitikinęs, kad jam pavyko nustatyti tikslią vietą, kur stovėjo pirmoji šventykla. Jis teigia radęs dalį akmeninio pagrindo, kuris tiksliai atitinka Sandoros skrynios matmenis. Remdamasis šiuo radiniu archeologas daro išvadą, kad skrynia galinti būti užkasta giliai po Kalno šventykla. Deja, kol regionas draskomas didelių politinių nesutarimų, nėra jokių galimybių atlikti kasinėjimų. Dauguma kitų mokslininkų taip pat mano, kad skrynia tebėra Šventojoje žemėje, o vienas jų, amerikietis Ronas Vajatas, netgi pareiškė, kad rado šventąją skrynią užkastą sode, šiaurinėje Jeruzalės senamiesčio dalyje.

Bene garsiausia teorija, siejanti skrynią su realiu objektu, siūlo jos ieškoti Vakarų Afrikoje. Etiopijoje žinoma legenda pasakoja, kad Sabos karalienė nuo karaliaus Saliamono susilaukė kūdikio. Jai gimė sūnus, vardu Menelikas, t. y. Išmintingo Vyro Sūnus. Sulaukęs dvidešimties jis nukeliavo į Jeruzalę, kad tėvo rūmuose įgytų išsilavinimą.

Praėjus metams Saliamono kunigai pradėjo pavydėti karaliaus sūnui ir ėmė reikalauti, kad šis grįžtų į Sabą. Saliamonas nusileido reikalavimui, tačiau paliepė, kad kelionėje Meneliką lydėtų visų vyresniųjų pirmagimiai sūnūs. Vienas iš jų — Azarijus — buvo vyriausiojo kunigo Zadoko sūnus. Tai jis esą pavogė skrynią ir nugabeno ją į Afriką. Menelikas nusprendė, kad tokia esanti Dievo valia ir Etiopijos mieste Aksume įkūrė Antrąją Jeruzalę. Sakoma, kad dabar skrynia laikoma senoje šventosios Marijos iš Siono bažnyčioje ir tradiciškai kartą per metus per sausio mėnesį vykstančią šventę, vadinamą Timkatu, parodoma viešai.

Pastaruoju metu dėl šalyje vykstančių neramumų skrynia buvo paslėpta. Jos buvimo vietą žino labai ištikimas sargas ir tik jis vienas gali prie jos prieiti. Reikia pripažinti, kad yra ir daugiau aplinkybių, tarsi patvirtinančių šią teoriją: pavyzdžiui, etiopai yra viena iš nedaugelio tautų, išpažįstančių krikščionybę Afrikoje, o valstybės Konstitucijoje teigiama, kad Etiopijos imperatorius esąs tiesioginis Saliamono palikuonis.

Taigi etiopiškoji Sandoros skrynios versija gana tikėtina, tačiau, žinant, kokia gausybė legendų pasakoja apie tikrąją Sandoros skrynios buvimo vietą, pripažinti kurią vieną tikrąja tiesiog neįmanoma. Galimas dalykas, bus taip, kaip tiki dauguma tikinčiųjų: apie ją sužinosime tada, kai ateis tam laikas.

Komentuok su Facebook paskyra: