Bermudų trikampis Baltijos jūroje

Kiekvienas, kuris domisi mūsų planetoje vykstančiais paslaptingais įvykiais, žino apie Bermudų trikampi Sargaso jūroje, kuriame paslaptingai ir be jokių pėdsaku dingsta jūrų laivai ir lėktuvai. Mažiau žinoma, kad tokia pati niūri šlovė gaubia Velnio jūrą, esančią tarp Japonijos ir Ogasavaros (Bonino) salų. Yra pakankamai svarus pagrindas teigti, kad zonų su panašiais neįprastais reiškiniais yra ir kitose akvatorijose. Viena tokia zona yra visai netoliese mūsų – prie kaimyninės Lenkijos.

NSO „pagąsdino“ žvejybinio laivo komandą

Ankstyvą 1979 m. rugpjūčio 23 d. rytą iš Lenkijos Helio uosto (Gdansko įlanka) išplaukė du žvejybos botai HEL-125 ir HEL-127 ir pasuko į žvejybos rajoną, kuris buvo už 70 km nuo kranto, prie pat teritorinių Lenkijos ir tuometinės SSRS vandenų ribos, jūrų žemėlapiuose pažymėtas kaip „Tango-Uniform 5″. Kai abu botai atplaukė į žvejybos vietą, netoliese jau buvo du sovietų žvejybiniai traleriai, tolumoje matėsi praplaukiantis prekinis laivas.

Vos tik lenkų žvejai nuleido tinklus, danguje pasirodė keletas raudonų šviečiančių taškų, o nedideliame aukštyje priešais HEL-127 pakibo NSO – raudonos spalvos rutulys. Abiejų laivų komandų nuomone, jis buvo panašus į pakilusį į orą ir iš vidaus apšviestą jūrų plūdurą. Norėdamas atsiplėšti nuo NSO, HEL-127 kapitonas įsakė plaukti zigzagais, tačiau raudonasis rutulys visus laivo manevrus atkartojo taip, kad visą laiką būtų priekyje tiesiai prieš boto nosį.

Netrukus po NSO pasirodymo komandos narius apėmė nepaaiškinama baimė. Po to jie pajuto galvos skausmą ir pykinimą, pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado sąmonės aptemimo požymių. Tuo pačiu metu bote nustojo veikti prietaisai ir elektroninė įranga – kompasas, lokatorius, radijo stotis, televizorius.

Galų gale, atlikus ne vieną laivo kurso pakeitimą, raudonasis rutulys šovė aukštyn ir išnyko iš regėjimo lauko. Aparatūra ir prietaisai vėl ėmė veikti. Abu botai iš karto pasuko atgal į krantą ir sugrįžo į bazę Helyje. Nukentėjusius HEL-127 komandos narius apžiūrėjo karinio laivyno ligoninės gydytojai, tačiau, be nervinio sutrikimo ir jėgų netekimo, kitokių nukrypimų nuo normos nepastebėjo.

Nepaaiškinama boto HEL-128 žūtis

Boto HEL-127 komandai dar pasisekė – įvykis, kuriame jie dalyvavo, baigėsi be nuostolių ir aukų, jie tiesiogine to žodžio prasme „atsipirko lengvu išgąsčiu“ ir galėjo papasakoti, ką jiems teko pamatyti ir išgyventi.

Lenkijos armijos laikraštyje „Polska Zbrojna“ („Ginkluotoji Lenkija“) 1992 m. kovo 5 d. buvo išspausdintas straipsnis, kurio antraštė skelbė: „Paslaptinga boto HEL-128 žūtis. Ar Baltijos jūroje yra savas „Bermudų trikampis“?“. Šio straipsnio atsiradimo priežastis buvo dar viena katastrofa Baltijos jūroje, tik šį kartą joje buvo neapsieita be žmonių aukų. Straipsnyje buvo rašoma apie naują tragediją – žvejybos boto žūtį. Žinia apie šią nelaimę žaibišku greičiu pasklido po visą pajūrį. Boto žūtis labai paslaptinga, nes tai įvyko gražiu oru, kai nebuvo vėjo. Be to, pats laivas ir jo įranga buvo visiškai tvarkingi, taip pat buvo laikomasi visų saugos taisyklių.

Tragedija įvyko beveik akimirksniu, kai žūklė jau buvo baigta. HEL-128 dreifavo išjungtais varikliais, o denyje komanda iš tinklų išiminėjo žuvis. Laivas netikėtai ir be jokių priežasčių staiga pasviro ir beveik bortu lietė vandenį. Mechanikas puolė į variklių skyrių, norėdamas įjungti variklį ir pabandyti išgelbėti laivą. Tačiau nespėjo – botas persivertė ir ėmė skęsti. Iš aštuonių komandos narių pavyko išsigelbėti septyniems, tik narsusis mechanikas nebespėjo išlįsti iš variklių skyriaus.

Dar straipsnyje buvo pasakojama, kad tai toli gražu ne pirmoji mažojo laivo keista žūtis Gdansko įlankoje dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių. „Nejaugi Baltijos jūroje, prie Lenkijos krantų, egzistuoja savas „Bermudų trikampis?“ – tokiu klausimu pranešimą baigė autorius.

Bandymai išsiaiškinti tai, kas vyksta

Padažnėjusiais keistų incidentų ir katastrofų Gdansko įlankoje atvejais susidomėjo žymiausi Lenkijos specialistai, tiriantys anomalius reiškinius. Tarp jų buvo ir Robertas Lesniakievičius, garsus ufologas ir panašių reiškinių tyrinėtojas, tuo metu Lenkijoje veikusio NSO ir anomalių reiškinių centro (Centrum Badari UFO i Zjawisk Anomalnych -CBUFOiZA) viceprezidentas.

Lesniakievičius palygino įvykius Gdansko įlankoje su analogiškais įvykiais Bermudų trikampyje ir pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog su paslaptingais, o kartais ir tragiškais įvykiais abejose „Bermudų zonose“ yra susiję NSO. Įvykių eigos scenarijus, jo nuomone, gali būti toks: NSO pakimba virš laivo ir, veikdamas savo energetiniais laukais, paralyžiuoja žmones ir išveda iš rikiuotės techninius įrenginius. Kadangi šie laukai sukuria idealų ekraną elektromagnetinėms bangoms (tai parodė daugelio paslaptingų įvykių Bermudų trikampyje analizė), tiek laivas, tiek NSO pašaliniams stebėtojams tampa nematomi.

Toliau įvykiai gali klostytis viena iš šių krypčių:
– laivas perkeliamas į kito pasaulio erdvės-laiko matmenį;
– laivas perkeliamas į kitą mūsų erdvės ir laiko matmens erdvę ir laiką (daugelio anomalių reiškinių tyrėjų nuomone, toks efektas buvo pasiektas Filadelfijos eksperimento metu, kurį JAV KJL 1943-iais metais atliko su esminininku „Eldridžas“);
– laivas perkeliamas į kitą planetą arba į vidinį mūsų planetos pasaulį (jeigu teisinga hipotezė, kad giliai po žemėmis egzistuoja šventos Agarto ir Šambalos karalystės);
– ateiviai iš laivo pasiima tik komandą, o pats laivas yra nuskandinamas;
– ateiviai pasiima laivo komandą, o paties laivo neliečia. Taip laivas tampa „Skrajojančiu olandu“ – nepažeistas dreifuoja jūromis ir vandenynais.

Neatpažinti objektai – galimi variantai

Išsigelbėję boto HEL-128 komandos nariai pasakojo, kad nematė jokio NSO. Tačiau tai nereiškia, kad jo ten nebuvo. Yra žinoma nemažai atvejų, kai išryškintose foto juostelėse atsirasdavo NSO, nors fotografavimo metu jų niekas nematė. Tas pats ir su dabartiniais skaitmeniniais fotoaparatais. Be to, laivo žūties priežastimi galėjo būti ne NSO, o NPO – neatpažintas plaukiojantis objektas, arba toks objektas, kuris vienodai gerai prisitaikęs tiek prie Žemės atmosferos, tiek prie hidrosferos. Toks objektas galėjo veikti iš gilumos, net nepasirodydamas vandens paviršiuje.
Teiginio, kad su lenkų laivų žūtimi susiję NSO (arba NPO) naudai liudija kiti atvejai.

1959-ųjų metų kovo mėnuo, Kolobžego apylinkės. Trys kareiviai (kitais duomenimis – dešimt) gražią saulėtą dieną tapo nepaprasto reiškinio liudininkais. Keliasdešimt metrų nuo kranto ramiame vandens paviršiuje staiga atsirado didelės bangos, iš kurių išniro ir spiraline trajektorija į dangų pakilo geltonai rudos spalvos trikampis objektas. Šio objekto vienos kraštinės ilgis buvo apie 4 m. Trikampis objektas pakilo gana aukštai, kur atsisuko ir nuskriejo tolyn į jūrą.

Šį atvejį nagrinėjo daugelis urologų – tiek iš Lenkijos, tiek iš kitų šalių. Tyrinėtojų nuomonė apie paslaptingą nutikimą išsiskyrė. Vieni iš vandens išnirusį ir į dangų pakilusį objektą priskyrė NSO/NPO kategorijai, kiti, tame tarpe ir Robertas Lesniakievičius mano, kad tai buvo eksperimentinė sparnuotoji raketa, kurią iš po vandens paleido sovietų povandeninis laivas. Taip ir liko neaišku, kurie buvo teisūs.

1994 m. vasario 19 d. du žvejybiniai botai WLA-7 ir WLA-17 žūklavo netoli kranto toje pačioje Gdansko įlankoje. Netikėtai kažkokia nežinoma jėga tarsi prikabino laivus buksyru ir nutempė keletą kilometrų tolyn į jūrą. Laivai buvo tempiami tokiu greičiu, kuris žymiai viršijo jų maksimalų greitį. Pirminė prielaida buvo, kad šią akciją – atsitiktinai ar specialiai – įvykdė sovietų povandeninis laivas. Tačiau tuo metu Lenkijoje įsikūrusio sovietų KJL vadovybė paneigė šią versiją.

Kas „pavėžino“ žvejus?

Pabaigai galima paminėti, kad praėjus 13-ai dienų, kai NSO pasirodė žvejybos botams HEL-125 ir HEL-127, o būtent 1972 m. rugsėjo 5 d., apie 4 valandą ryte raudonos spalvos šviečiantis rutulys pasirodė virš greitosios pagalbos automobilio Zulavkos Štumsko kaimo apylinkėse tos pačios Gdansko įlankos pakrantėje. Pasirodžius rutuliui, automobilio variklis nutilo, visi bandymai jį vėl užvesti buvo nesėkmingi. Rutulys kabėjo nedideliame aukštyje priekyje greitosios pagalbos automobilio, tiesia linija iki jo buvo ne daugiau 150 m. Rutulio paviršiuje buvo gerai matomos tamsios juostos, taip pat tinklelis iš tamsių linijų, primenantis kraujagysles.

Maždaug po 20 minučių rutulys nuskrido, automobilio variklis vėl ėmė veikti. Keistąjį rutulį matė ne tik 4 greitosios pagalbos automobilio brigados nariai, bet ir du atsitiktiniai praeiviai. Šį kartą jokio poveikio žmonėms iš rutulio pusės nebuvo.

Šaltinis Mįslės ir Faktai

Komentuok su Facebook paskyra: