Bermudų trikampio „šlovė“ dėl dingstančių laivų ir lėktuvų plačiai žinoma visame pasaulyje. Kur kas mažiau žinomas regionas Japonijos vakarų pakrantėje, bet šio regiono istorija ne mažiau kraupi. Japonų jūreiviai nesiryžta čia įplaukti; šia vietą jie vadina Ma No Umi — Velnio jūra. Pasak legendos, čia iš jūros dugno išnyra milžiniški drakonai ir užpuola nelaimingus jūreivius.
Japonų jūreiviai dažnai pasakoja apie keisčiausius nutikimus šiame plote, liudija girdėję siaubingų garsų ir matę baisių raudonų šviesų. Jie tiki, kad jūros dugne gyvena milžiniškas siaubūnas. Šią pabaisą jie vadina Li-Lung — Vakarų jūros drakonu karaliumi. Taip pat tvirtina, kad jo irštva išpuošta paties pagrobtais laivais.
Ši paslaptinga zona driekiasi nuo Japonijos vakarų pakrantės į pietus iki Japo salos ir iki Taivano vakaruose. Kaip ir Bermudų trikampyje, laivų ir lėktuvų avaringumas čia didesnis negu įprastinis. Tiesą sakant, šis vandenyno plotas labai primena vakaruose esantį savo giminaitį. Kaip ten, taip ir čia oro sąlygos keičiasi labai staiga ir labai smarkiai, kyla netikėti rūkai, formuojasi potvynio bangos, vyksta drebėjimai ir audros, „klysta“ kompasai. Ir didžiausias panašumas — siaubinga niekuo nepaaiškinamų skendimo ir dingimo reiškinių statistika.
Atsižvelgdama į tai, kad čia be pėdsako dingsta daugybė laivų, Japonijos vyriausybė XX a. pabaigoje paskelbė šią vietą pavojinga zona. Pavyzdžiui, 1952 m. rugsėjo 24 d., nepaisant puikaus matomumo ir ramios jūros, be pėdsako dingo laivas Kiao Maru No. 5. Kartu su laivu dingo visi dvidešimt du įgulos nariai ir devyni mokslininkai.
Žinios apie tokius paslaptingus dingimo reiškinius Vakarų pasaulį pradėjo pasiekti palyginti neseniai, tačiau patiems japonams — tai šimtmečius trunkantys ir iki šiol nesiliaujantys įprasti reiškiniai. Ar tai būtų drakonai, ar kas nors kita, šios siaubingos vandenyno mįslės įminimo veikiausiai reikia ieškoti jūros dugne.
