Anomalinė zona Latvijoje

Latvijoje, netoli Rygos, yra gal būt pati didžiausia anomalinė zona pasaulyje – Pokainių miškas. Tiems, kas norės patys aplankyti šią keistą vietą, pasakysime, kad miškas yra Dobelės rajone. Apie šios vietos keistumus pradėta kalbėti iš karto po to, kai 1996-ais metais tyrinėtojas iš Rygos Ivaras Viksas papasakojo žurnalistams apie keistas anomalines meteorologines miško keistenybes ir paslaptingas miške esančių akmenų savybes. Praėjus nedaug laiko po šio interviu Viksas mirė dėl neaiškios ligos. Keistosios vietos tyrinėjimus tęsė kitas latviu mokslininkas – fizikas Evgenijus Sidrovas.

Fizikui Sidorovui teko asmeniškai įsitikinti, kad šis miškas – labai paslaptinga vieta. Miškas auga ant kalvų, kurių yra lygiai 30. Labai keistai atrodo ąžuolai, ant kurių lapai auga tik iš vienos pusės. Tačiau pati didžiausia miško keistenybė – jame esantys akmenys! Niekas negali pateikti įtikinamos versijos iš kur miške atsirado šie nemažai sveriantys rieduliai? Labiausiai paplitęs padavimas apie tai, kad senais laikais į šias vietas rinkdavosi maldininkai iš visos Europos, kurie atgabendavo ir miške palikdavo akmenis, kaip išsilaisvinimo iš nuodėmių simbolį. Taip pat pasakojama apie tai, kad šiame miške susirinkdavo 30 druidų žynių, kuris kiekvienas valdė orą nuo „savo“ kalvos. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad Pokainiuose visada būna geras oras. Net jei visai netoli lyja ar sninga, virš keistojo miško danguje šviečia saulė.

Dar pasakojama, kad vienoje kalvoje yra užkastas kažkoks objektas. Vieni tyrinėtojai galvoja, kad tai gali būti radioaktyvus meteoritas, kiti – senovinė kapavietė. Akmenys ant šios kalvos, kuri vadinama Zikuratu, išdėstyti griežta tvarka – pagal pasaulio šalis. Atrodo, kad šie akmenys kažkada tarnavo kaip kompasas.

Archeologams, vykdantiems kasinėjimus, kol kas nepavyko aptikti jokių kapaviečių ar kitų objektų. Vietinis istorikas Janis Graudonis teigia, kad hipotezė apie Pokainių miško „šventumą“ yra gryna nesąmonė – paprasčiausiai valstiečiai suvežė nuo laukų surinktus akmenis. Arba tai galėjo būti statybinė medžiaga kunigaikščio rūmams, kurie taip ir nebuvo pastatyti. Tačiau įrodyti vieną ar kitą teiginį kol kas niekam nepavyksta.

Užtat „mistinei“ akmenų versijai įrodymų yra daugiau, nei reikia! Pavyzdžiui, kaip galima paaiškinti tą faktą, kad ant daugumos akmenų uždėjus delną iš akmens jaučiama sklindanti šiluma? Juk paprastas akmuo tikrai neskleidžia šilumos. Arba kaip paaiškinti akmenų gydomąsias savybes, kai ant jų pagulėję žmonės jaučiasi žymiai geriau?

Kodėl tarp akmenų yra „pavojingų“, kurie neša tik nelaimes? Yra žinoma atvejų, kad kai kurie drąsuoliai su savimi iš miško pasiimdavo po kokį patikusį akmenį, o po to tapdavo katastrofos auka arba tokį žmogų imdavo persekioti nelaimės. Tikriausiai nebuvo kam perspėti šių žmonių, kad negalima akmenų išnešti iš miško – juk Pokainių miškas buvo maldininkų piligrimystės vieta, į ją iš visos Europos buvo gabenami didesni ir mažesni akmenys bei paliekami tam tikrose vietose, meldžiantis nuodėmių atleidimo. Tarsi „atgailos“ akmenys.

Tai dar ne visos paslaptingosios vietos keistenybės. Pokainių miške yra laukymė, kurioje auga sena pušis. Po šia pušimi temperatūra visada aukštesnė, nei aplinkui – kažkur iš apačios sklinda šiluma, kuri pasklinda po visą kūną, jį sušildydama netgi per didžiausius speigus.

Labai keisti miške augantys ąžuolai. Iš pirmo žvilgsnio jie labai panašūs į pušis, daugumai šių ąžuolų šakos su lapais auga tik iš vienos pusės. Šie ąžuolai neturi įprastinės tankios lapijos. Kodėl taip yra? Atsakymų nėra. Yra tik įsitikinimas, kad tai labai nepaprasta vieta. Tai buvo žinoma jau laba seniai, tačiau panaudoti vietovės MUK natūralią energiją galėjo tik tie, kurie buvo gerai susipažinę su visų stichijų – Žemės, Vandens, Oro ir Ugnies – paslaptimis. Kalbama, kad būtent tokie buvo keltų žyniai druidai.

Kažkodėl būtent 30 iš jų stebuklingame miške atlikdavo kažkokius slaptus ritualus, kiekvienas užlipęs į savo kalvą. Dauguma žmonių tiki, kad druidai valdė orą, kuris šioje vietoje negalėjo būti blogas. Tačiau niekas negali paaiškinti, kodėl šis poveikis tebesitęsia ir mūsų dienomis. Vietiniai gyventojai atvykusiems tvirtina, kad virš Pokainės pamatyti debesis – labai retas atvejis.

Pokainės miške dažnai keistai ima elgtis prietaisai – laikrodžiai sustoja, kompasai rodo neteisingą kryptį, Buvo atlikti radiacinio lygio matavimai šioje vietovėje, kurie nudžiugino vietinius gyventojus – radiacinis lygis yra normos ribose. Amerikiečių profesorius Džimas Hurtokas šiuose kraštuose apsilankė XX amžiaus 8-o dešimtmečio viduryje. Jis tvirtino, kad iš NASA palydovų darytose nuotraukose matomas šiame rajone nepaaiškinamas spinduliavimas. Šios anomalinės zonos skersmuo yra 350 km, o pats epicentras yra Pokainės miške. Tokio dydžio energetinio lauko nėra daugiau jokioje Žemės vietoje.

Mokslininkai ne kartą bandė išspręsti šį galvosūkį. Jie šių keistenybių priežastimi laiko žemės gelmėse esančius magnetinės rūdos klodus ir iš jų sklindantį elektromagnetinį lauką. Gal tai ir tiesa. Yra teigiančių, kad miško unikalumas susijęs su išmetamomis požeminėmis dujomis ar seisminiu aktyvumu. Gal kada nors ši paslaptinga vieta atskleis žmonėms savo paslaptis?

Šaltinis: Mįslės ir faktai

Komentuok su Facebook paskyra: