Aokigahara miškas esantis Japonijoje galėtų nušluostyti nosį Bleiro raganos projektui. Visame miške mėtosi žmonių kaulai. Žmonės į šį mišką plūsta nutraukti savo kančių ir nusižudyti. Nuo 1950 metų čia nusižudė daugiau nei 500 žmonių.
Ši savižudžių tradicija prasidėjo po to kai buvo išleista Seicho Matsumoto novelė „Black Sea of Trees“ kurioje rašoma kaipo du novelės herojai atvyksta į šį mišką nusižudyti. Po noveles pasirodymo čia pradėjo plūsti šimtai savižudžių norėdami pasikarti ant medžių šakų. Miškas yra gana senas ir tankiai apaugęs ir sunkiai praeinamas, tad net ir gražiausią dieną saulės šviesa ne visur prasiskverbia pro storus medžio kamienus.
Vietinė valdžia ėmėsi priemonių sustabdyti savižudžių antplūdį ir kelyje į mišką iškabino stendus su užrašais: „Gyvenimas yra brangus. Persvarstykite“, „Pagalvokite apie savo šeimą“, bet rodos tos pastangos neduoda jokių apčiuopiamų vaisių.
70-dešimtaisias ši problema sulaukė nacionalinio dėmesio. Valdžia nusprendė išvalyti mišką ir surinkti visus kūnus. Per miško valymą buvo surasta 78 žmonių palaikai. Neaišku kiek jų dar buvo nerasta. 2002-aisiais per pakartotinį valymą kai kurių savižudžių rūbų kišenėse buvo rasta pinigų, pasklidus šiai žiniai, vagišiai paskatinti lengvu grobiu pradėjo traukti į mišką, kad galėtų ištuštinti jų kišenes. Kaip bebūtų tačiau miškas įgavo blogą reputaciją ir paprasti žmonės į jį vengia užsukti. Čia užklysta tik sielos norinčios nutraukti savo kančias žemėje ar kišenvagiai norintys pasipelnyti.
žiauru ir aš iš vis nesuprantu kam žudytis kokia turi buti priežastis kad taip pasielktu prutingas žmogus ir kokia iš to nauda?
Na aš manau žmonės žudosi ,nes nebeturi dėl ko gyventi kai kurie pavyzdžiu tu prarastum savo vią šeimą draugus.Neturėtum kur gyventi dėl ko gyventi ir ką gyventum gatvėje nelaiminga ir pnš.. ?
Jie kaip tik galvoja, kokia nauda gyventi. Jeigu tu turi gera gyvenima, nereiskia, kad kiti irgi gyvena sauniai.
Patyčios mokykloje irgi skatina nusižudyti, patikėkit manim, neleiskit tyčiotis.
Kai gyvenimas taps toks sunkus, jog prasiverus zemei smegtum tiesiai zemyn nedvejodama – suprasi.
Aš kartais sapnuoju šią vietą ir aplinkines vietoves. Nesu buvusi Japonijoje, todėl negaliu paaiškinti, kodėl taip yra. Tik po to, kai sužinojau apie šį mišką, pradėjau juo domėtis. Nuotraukose radau konkrečias vietas, kur vaikščiojau sapnuose. Gal tai susiję su mano praėjusiu gyvenimu, nes astralinių kelionių nepraktikuoju?
Keliavau aplink pasauli daug metu sioje vietoje esu buvusi daug kartu tikrai kraupi vieta ;(
Aha, parasiai kraupi vieta, dar liudna sypsniuka pridejai, bet buvai daug kartu… Juokdarys. 😀
kraupu paziurejus nuotraukas 🙁
Kad ir kaip blogai butu gyvenime as vistiek nesizudyciau
OMG…Tik tiek galiu pasakyti.
Mane ypač sukrėtė nuotraukos.Tikrai žiauru ir aš nesuprantu,kam reikia žudytis,juk gyvenimas yra tik vienas.ŽIAURU…
Psichologų ir mentų ten pristatytų geriau
Jai zmogus yra visiskai pilnai nusprendes zudytis jo niekas nebeatkalbes. Psichologas tokiu atveju nebepades.
Žiauru…
vieni zudos kiti praturteja keistas miskas
Kad cia nera ka galvot, paimt ir sunaikinti ta miska, ant tiek valdzia buka, kad tokio paprasto dalyko nesugalvoja?;D neturiu zodziu.
man isvis baisu butu i ta miska nueit 😀
As nesupratau,kodel ten tie lavonai taip ir kaba,kodel niekas nepalaidoja iskart Kai tik Randa?ir nebutu jokio savizudzio misko jai nerastu tu lavonu ,nebutu jis populiarus nes niekas nematytu tu kaulu ir nesizudytu bent jau ten,bet siaip idomu butu pamatyt ta vista.
Patikėkite, visi sakiusieji, jog kai nėra dėl ko gyventi, kai prarandi viską – SAVIŽUDYBĖ TIKRAI NE IŠEITIS. Gyvybė pati didžiausia dovana žmogui, kaip sakė pats Jėzus Kristus Šventajame Rašte „AŠ JUS SUKŪRIAU GYVENIMUI“ tad nevalia pačiam pasitraukti. Ir manau tikrai nėra ko gailėti tų žmonių, kurie sugebėjo pakelti prieš save ranką, tokie žmonės buvo savanaudžiai, silpni. Problemas reikia SPRĘSTI, savižudybė nieko neišspręs. Gyvenime oi visko nutinka, bet tam ir yra gyvenimas, jis VISOKS. Išmokime džiaugtis PAPRASČIAUSIAIS DALYKAIS ir tikrai tų savižudybių sumažės. Išmokime džiaugtis patekėjus saulei KIEKVIENOJE mūsų gyvenimo dienoje – KAD ESAME GYVI, nepaisant visų savo skausmų, rūpesčių ir išgyvenimų, rūpinkimės savimi, tai MŪSŲ GYVENIMAS, privalome į jį kabintis net kai atrodo, jog viltis seniai užgesusi… 🙂
wisi galwoja,kad nusizudzius gywenimas pageres,mirus palengves,bet taip nera,nes nusizudzius ten nera gerai,dar blogiau negu gywenime.