Poltergeistas kartais gali pasirodyti pačiu keisčiausiu būdu, jei jo pasireiškimą įprastais būdais vadintume normaliu. 1919 m. Svanton Novers gyvenvietės (Norfolko grafystė) pastoriaus namuose apsireiškė neįprastas „šlapias vaiduoklis“. Apie įvykį plačiai rašė Didžiosios Britanijos
laikraščiai.
1019 m. rugpjūčio 30 d. pastorius Hjudžas Gajus ir keli jo namuose buvę žmonės pastebėjo keistas naftos dėmes ant lubų. Po kelių dienų lašėjimas virto srove, liudininkai sakosi matę naftą nykstant iš sienų. Buvo bandoma aiškinti tuo, kad namas stovi ant naftos šaltinio. Patikrinus
skystį laboratorijoje paaiškėjo, kad tai ne žalia nafta, o patalinas ir benzinas. Keistojo šaltinio „galingumas“, tai buvo ištirta, – 1 litras per 10 min. Iki rugsėjo pabaigos į įvairius indus surinko 230 litrų.
Pastoriaus name pradėjo trykšti ir kitoks skystis. 1919 m. rugsėjo 1 d. iš 13 trykštančių srovių dvi – vandens srovės, kitos metilo alkoholio ir sandalo aliejaus. Visa namo įranga buvo sugadinta, nes kylantys garai viską naikino ir ypač kenkė sveikatai. Buvo nutarta iš senojo pastato išsikraustyti.
Pirmiausia buvo beldžiama į visas sienas ir lubas, tačiau nieko nepaaiškėjo ir darbininkai ėmėsi grubių veiksmų. Jie nuplėšė sienas ir lubas. Tačiau vėl jokių rezultatų. Rugsėjo 9 d. pasirodė iliuzionistas Osvaldas Viljamsas. Jis pasiūlė greit surasti atpirkimo ožį, tvirtino matęs tarnaitę
taškant ant lubų vandenį. Šis paaiškinimas kėlė abejonių.
1919 m. rugsėjo 12 d., „Times“ apklausus tarnaitę, paaiškėjo, kad ji palydėjo O.Viljamsą į namą, o šis, mušdamas ir grasindamas kalėjimu, privertė ją prisiimti visą kaltę. Tačiau dar šiandien neaišku, kaip galėjo mergina nepastebėta į pastoriaus namus atboginti 230 litrų naftos ir daug
kitų skysčių. Ekspertai dar ir dabar bando įminti „šlapiojo vaiduoklio“ mįslę.