Šie paslaptingi įvykiai prasidėjo 1965 metais visiškai kasdieninėje situacijoje. Vieno Estijos kaimelio gyventojas autošaltkalvis Virgo Mitas sugalvojo savo kieme išsikasti šulinį.
Iškasus kelių metrų gylio duobę, Mitas netikėtai atsirėmė į metalo plokštę. Jos nepavyko nei ištraukti, nei apeiti, todėl Virgo nusprendė plokštėje išmušti skylę. Keletą dienų jis atkakliai kalė plokštę pneumatiniu kaltu. Plokštė pasirodė besanti tik 4 cm storio, tačiau nepaprastai tvirta. Išmušant nedidelius medžiagos gabaliukus, autošaltkalviui šiaip taip pavyko išmušti reikiamo dydžio skylę. Šulinys greitai prisipildė vandens. Mitas geležies gabaliukus ne išmetė, o supylė atgal į šulinį. Sau pasiliko tik 2 didžiausius gabaliukus, kuriuos pavyko atskelti, maždaug po 10 cm ilgio.
Greitai Mito namuose ėmė dėtis nepaaiškinami dalykai – savaime pradėdavo judėti moliniai indai, buvo girdėti nesuprantami garsai ir žingsniai, rūsyje savaime užsidegdavo lemputė. Į kiemą susirinko katės iš visos apylinkės. Visomis šiomis keistenybėmis susidomėjo ufologai. Jie atliko biolokacinį kiemo tyrimą ir nustatė anomalios zonos ribas. Paaiškėjo, kad po žeme yra ovalo formos į lėkštę panašus objektas, kurios skersmuo apie 15 m. šis objektas į rytų pusę pasviręs maždaug 35-40 laipsnių kampu. Vidurinėje dalyje objekto storis buvo iki 4 m ir mažėjo, einant kraštų link. Dalis paslaptingosios „lėkštės“ buvo po namu.
Virgo Mito namas kurio kieme buvo aptiktas paslaptingas objektas
Anomalius reiškinius Mito namuose ufologai aiškino tuo, kad objektas pažeidė šios vietos laiko ir erdvės struktūrą, todėl astraliniams kūnams iš subtiliojo pasaulio tapo žymiai lengviau įsiveržti į mūsų materialųjį pasaulį. Oficialus paaiškinimas buvo visai kitoks – nemalonumų name priežastis buvo požeminio vandens horizonto pažeidimas ir namo pamatų apsėmimas vandeniu.
1969-ais metais vienas ir Mito pasiliktų metalo gabaliukų pateko moksliniam bendradarbiui H.Vijdingui. ilgą laiką su skeveldra nevyko nieko įdomaus, kol prie metalo gabalo atsitiktinai neprisilietė vienas iš Vijdingo bendradarbių – šis žmogus iš karto neteko sąmonės ir susmuko ant grindų.
Apstulbintas mokslininkas nusprendė ištirti metalo poveikį kitiems žmonėms. Jis leido prie metalo liestis savo bendradarbiams, giminaičiams, kaimynams, ekstrasensams, užpildė beveik 300 anketų. Bandymuose dalyvavusių žmonių reakcija buvo labai skirtinga – vieni pajuto elektros išlydį, kiti jautė silpną vibraciją, kai kas sakė, kad metalas šaltas, o kitiems žmonėms ant odos likdavo nudegimo žymės.
Norėdamas išsiaiškinti, kokia tai nepaprasta medžiaga, Vijdingas oficialiai išsiuntė metalą į Maskvos, Leningrado ir Kijevo mokslinio tyrimo institutus (MTI), pavadindamas jį pavyzdžiu iš „Objekto M“. Praėjo keli metai, tuo metu mokslininkas jau palypėjo karjeros laiptais – jis tapo Estijos geologijos ministerijos direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, tačiau jis taip ir nesulaukė tikslių pavyzdžio analizės rezultatų.
1983-iais metais Vijdingas kreipėsi į E.Parvę, kuris tuo metu buvo „labiausiai įslaptintu žmogumi Estijoje“. Jis turėjo didelį autoritetą, plačias galimybes ir buvo susijęs su naujų kosminių technologijų kūrimu. Nors ir sulūžo keletas deimantinių pjūklų, skeveldrą iš „Objekto M“ pavyko supjaustyti plonomis plokštelėmis, kurios buvo išsiųstos į vedančiuosius Maskvos MTI analizei.
Tyrimai buvo atliekami visasąjunginiuose MTI – aviacinių medžiagų, retųjų metalų pramonės, mineralinių žaliavų ir kituose. Tyrimams buvo panaudoti naujausi elektroniniai mikroskopai, spektrinės analizės įrenginiai, lazerinė analizė, naujausi cheminiai metodai. Mokslininkai pavyzdžiuose aptiko 35 cheminius elementus. Pasirodo, metalas iš tiesų buvo sudėtinė, pluoštais armuota medžiaga, kurios pagrindą sudarė metalinis stiklas. Ši medžiaga nebuvo radioaktyvi, tačiau turėjo labai stipraus magneto savybes, išlaikė 1280 kg apkrovą į 1 kv.mm, buvo atspari ėsdinimui bet kokios koncentracijos rūgštyje, nekeitė savo savybių nei karštyje, nei šaltyje. Tokie lydiniai niekada nebuvo panaudoti netgi aviacijos technikoje.
Po dokumentais su analizės rezultatais pasirašė akademikai I.Obrazcovas ir S.Kiškinas bei profesorius AJelkinas. Mokslininkų išvada buvo vienareikšmė – tokio tipo lydinio esant dabartiniam mokslo ir technikos išsivystymo lygiui Žemėje išgauti neįmanoma.
SSRS Mokslų akademijos viceprezidentas AJanšinas 1984-ais metais nurodė gauti daugiau metalo pavyzdžių. Iš Mito namo kieme esančio šulinio buvo išpumpuotas vanduo, šulinyje atliktas zondavimas magnetometru. Maždaug 6,5 m gylyje buvo „gautas signalas, liudijantis apie medžiagą su stipriomis magnetinėmis savybėmis“. Tačiau labai sustiprėjęs vandens pritekėjimas į šulinį ir prasidėję šalčiai sutrukdė iš šulinio išgauti metalo gabalų. O štai 1985-ųjų m. vasarą darbai buvo oficialia nutraukti, padarius išvadą, kad paprasčiausiai buvo „aptiktas horizontalus pirito sluoksnis“.
1986-ais metais vienas buvęs Gynybos ministerijos specialaus karinio MTI bendradarbis sudarė sutartį su Estijos Mokslų akademijos Geologijos institutu dėl „eksperimento, siekiant patikrinti poveikio informacijos pernešimą D-lauku“. 14-os žmonių komanda, iš kurių dalis buvo kariškiai, aplink „Objektą M“ sustatė 34 prietaisus, iš kurių 8 buvo paslaptingojo D-lauko generatoriais. Už anomalinės zonos ribų buvo išrausta 6 m gylio duobė, kuri buvo 10×12 m dydžio. Po garažu 6 m gylyje tyrinėtojai atliko horizontalius tyrimus. Jiems pavyko sužinoti, kad po žemėmis yra „anomalus metalinis objektas, turintis elipsės formą, 17x12x3,5 m dydžio ir turintis netolygaus stiprumo D-lauką paviršiuje. Šis objektas grunte guli nuo 3,5 iki 12 m gylyje“.
Po 4 mėnesių darbo vienas iš grupės narių pajuto smūgį į pilvą, kurį atliko keistas „žalias trikampis“, išlindęs iš šulinio sienos. Po šio smūgio vyras neteko sąmonės. Vėliau žmogaus kūne buvo pastebėti „4 išdeginti odoje rombai“. Darbai buvo skubiai užbaigti, o grupės darbo rezultatai – griežtai įslaptinti.
Vėliau Gynybos ministerijos MTI kreipėsi į geologus, su kuriais susitarė „išgręžti 3 gręžinius aplink keistąjį objektą ir juose sumontuoti specialią aparatūrą“. 1988-ųjų metų vasarą į vietą atvyko Vijdingas, norėdamas patikslinti būsimųjų gręžinių vietą, tačiau gręžimo darbai taip ir nebuvo pradėti. Rugsėjo mėnesį mokslininkas netikėtai mirė. Oficiali mirties priežastis – širdies priepuolis. Iš Vijdingo kabineto dingo seifas su visais dokumentais, susijusiais su „Objektu M“, dar po metų mirė ir Parvė. Likus nedaug laiko iki mirties iš jo lagaminėlio dingo metalo iš „Objekto M“ gabaliukas.
Burtininkas vardu Enas valdžiai patarė užpilti šulinį ir netgi nurodė datą, iki kurios reikia atlikti šį darbą – 1988-ųjų m. lapkričio 15 d. Nors tai atrodo labai keista, tačiau į burtininko žodžius buvo atsižvelgta. Tačiau keistenybės nesiliovė. Kai į šulinį buvo supiltas pirmasis kibiras smėlio, pasigirdo kurtinantis dundesys. Jo priežastis taip ir liko neišaiškinta. Aplink neįvyko jokie sugriovimai.
Kai Estija 1991-ais metais atgavo nepriklausomybę, valdžia davė sutikimą japonų archeologas atlikti „Objekto M“ kasinėjimo darbus. Japonai energingai ėmėsi veiklos. Jie sklypą padalino kvadratais, ėmė kasti šulinius ir greitai pasiekė vandenį. Estijos atstovai atliko vykdomų archeologinių darbų filmavimą. Greitai paaiškėjo, kad dokumentai, leidžiantys atlikti šiuos darbus, buvo apiforminti neteisingai, todėl tolimesni kasinėjimai buvo nutraukti. Tačiau japonai, sprendžiant iš visko, neatrodė labai nuliūdę. Tikriausiai, jiems pavyko nustatyti ar aptikti kažką svarbaus. Vėliau kompetentingi Estijos organai prisipažino, kad japonų „archeologų“ darbams vadovavo kadrinis žvalgas.
Aistros dėl „Objekto M“ nerimsta ir šiandien. Vieni tvirtina, kad jį būtina iškasti iš žemės, nes, jų manymu, tai yra unikali informacija ir šimtai tonų neįprasto metalo bei neįkainuojama įranga – varikliai, aparatūra ir t.t. Ufologai irgi įsitikinę, kad žemėse po Mito namu yra avariją patyręs kosminis aparatas. Tačiau kada jis ten papuolė ir iš kur atsirado – visa tai lieka mįsle. Kiti tyrinėtojai kelia versiją, kad „Objektas M“ yra ne NSO, o kitos planetos gyventojų paliktas generatorius, kuris koreguoja Žemės psi-lauką.
Kad ir kas ten būtų, vargu ar estų autošaltkalvio radinys teigiamai sureaguotų į eilinį įsiveržimą. Prieš pradedant atlikti rimtus kasinėjimus, reikia dar kartą viską gerai apgalvoti.
Mįslės ir faktai
kaip grazu nepatekesi 🙂
kai kuret varda uzrasykit