Balsai iš ano pasaulio

1959 m., šiltas vasaros vakaras Nysund dvare Švedijoje. Rašytojas, filmų kūrėjas ir tyrinėtojas Fridrichas Jurgensonas įjungia magnetofoną, norėdamas pasiklausyti paukščių balsų, kuriuos vakar buvo įrašęs. juostos viduryje pasigirsta balsas, jis atpažįsta mirusios motinos balsą: „Fredi,
ar girdi mane?“ Tai viskas. Abejodamas F. Jurgensonas persuka juostą, norėdamas įsitikinti, ar nepasivaideno. Vėl girdi aiškų mamos balsą. Nuo to laiko jis eksperimentuoja, norėdamas įrašyti mirusiųjų balsus. Dabar F. Jurgensono įrašuose šimtai paslaptingu būdu atsiradusių mirusiųjų balsų. Paprastai jie pasako vieną žodį, geriausiu atveju trumpą sakinį. Daugiausiai pasiekė Konstantinas Raudivas, Latvijoje gimęs
psichologas, penktajame dešimtmetyje gyvenęs Švedijoje, vėliau iki mirties Vokietijoje.

Magnetofoniniai balsų įrašai – įspūdingiausias šio šimtmečio pabaigos fenomenas. NSO fenomenas sukelia diskusijas apie gyvenimą ne Žemėje, o balsai juostoje – apie gyvenimą po mirties.
Iki 1973 m. F. Jurgensonas aiškino, kad motinos balsą įrašė netyčia su paukščių balsais. Vėliau prisipažino, kad ir anksčiau kirbėjo mintis, kad „kažkas“ turi būti, turi būti elektroninis ryšys. „Kai tam „kažkam“, kuris buvo paslėptas, o norėjo išsiveržti į šviesą, pravėriau kanalą, apėmė
keistas jausmas“. Šiandien žinome, kad jau 1952 m. benediktinų kunigai Ernetis ir Gemelis, Vatikanui slapta pritariant, įrašinėjo balsus į magnetofono juostą. Jie po mirties tapo geriausiais F. Jurgensono ir K. Raudivo „draugais ir pagalbininkais“, duodavę patarimus, kaip
pagerinti kontaktą iš anapus. Atrodė, kad ir iš anapus siekia užmegzti ryšį. Balsų tyrinėtojas Fidelis Kioberlis, įrašinėj ęs skolintu magnetofonu, paklausė savo „pašnekovo išanapus“, kokį magnetofoną jam įsigyti. Užkimęs vyriškas halsas pareiškė: „Nusipirk Uherį“ Šis įrašas ir dabar saugomas firmos „Uher“ archyve Miunchene. Mirusieji ne tik demonstruoja balsus, bet per mediumus nori patekti į televiziją. Tai vadinama transkomunikacija.

1994 m. elektroakustikas Hansas Otto Kioningas lankėsi didelėje privačioje televizijoje. Nuo 1974 m. jis įrašinėja paslaptingus balsus į magnetofono juostą. Pastaruoju metu stengiasi kitos būties apraiškas paversti vaizdu. Televizijos laidoje H. Kioningas demonstravo prietaisą, pagamintą iš televizoriaus ir vaizdo magnetofono. Trukdymų išvengia neprijungdamas antenos, vaizdo magnetofonas įrašo tik mirgėjimą. Jis jau turi vaizdo įrašų iš anapus. Pensininkas iš Acheno Klausas Šraiberis panašiu prietaisu įrašė daug vaizdų, tiek mirusių artimųjų, tiek nepažįstamųjų. Mokslas žengia į trečiąjį tūkstantmetį, tačiau neturi vieningos nuomonės apie tokius reiškinius. Skeptikai mano, kad balsai ir vaizdai ateina iš mūsų pasąmonės, kiti gi mano, kad visai įmanoma, jog siela egzistuoja paraleliniame pasaulyje. Fizikas Ledermanas pirmasis paklausė, kur yra ta kita būtis. Jo nuomone, ji turėtų būti tarp mūsų, šalia, visai arti. Tas paralelinis pasaulis prasiskverbia į mūsiškį nepadarydamas jokių fizikinių pakitimų. Kuo toliau skverbiasi mokslas į makro ar mikrokosmosą, tuo fantastiškesnės išvados peršasi. Tų žinių pagrindai buvo aptarinėjami jau antikoje.

Komentuok su Facebook paskyra: