Pasaulis anapus

Sunku tuo patikėti, bet žinomo rusų dailininko ir keliautojo Nikolajaus Rericho kelias į Sambalą prasidėjo nuo spiritizmo seansų. 1901 metais jis rašė žmonai: „Vakar man atsitiko nepaprastas įvykis. Aš kūriau eskizą „Miręs karalius“, kuriame skitai mirusio karaliaus kūną prieš laidotuves vežioja po jo valdas. Vakare buvau pakviestas į svečius, kur buvau įtrauktas į spiritizmo seansą. Ar gali įsivaizduoti mano nustebimą, kai į klausimą: „Kuris iš mano siužetų yra geriausias?“, buvo pateiktas atsakymas: „Skitai laidoja mirusį žmogų“. Niekas iš dalyvavusių vakarėlyje nežinojo ir negalėjo žinoti šio siužeto, nes aš jį sukūriau dieną ir niekam apie jį nebuvau papasakojęs. Tikras stebuklas!“.

N.Rericho amžininkas Vladimiras Krymovas prisimena: „Pas dailininką Rerichą Londone buvo organizuojami spiritizmo vakarėliai. Aš norėjau patekti į vieną tokį seansą, tačiau į juos įleisdavo tik savus, sugebančius suprasti ir priimti. O aš buvau skeptikas. Tačiau pats ponas Rerichas pareikalavo, kad man būtų leista dalyvauti, ir pagaliau mane pakvietė. Ponia Ivanova vėliau prisipažino, kad visas šis paslaptingumas buvo sudarytas tik tam, kad pagerėtų kritusi pono N.Rericho nuotaika. Dailininkas ne tik pažvalėjo – jis patikėjo tuo, kas vyksta ir dar daugiau – susidomėjo šiuo užsiėmimu. Jis atsisėsdavo už apvalaus staliuko, turėdamas didelį popieriaus lapą ir rankoje laikydamas pieštuką. Jis, tarsi užmiršęs viską aplinkui, imdavo popieriaus lape vedžioti pieštuku…“.

Truputį vėliau sutuoktiniai Rerichai tapo Londono Teosofijos bendrijos nariais. Čia jie spiritinių seansų pagalba vykdė bandymus, norėdami užmegzti ryšius su mokytojais. Pirmas abejonių nekeliantis kontaktas įvyko 1921 metais – tai buvo kontaktas su Mahatma M., vienu iš paslaptingosios Sambalos mokytojų. Iš anapus nuskambėjo: „Būtina atpratinti vaikus bijoti vaiduoklių. Taip vadinamas kapų šaltis – ne kas kita, kaip paprasta cheminė reakcija, subtiliajai energijai sąveikaujant su mūsų grubiu pasauliu…“. Rerichus įspėjo apie artėjantį baisų badą: „Pasiruoškite sausų produktų atsargas bent jau mėnesiui ir turėkite jums reikalingų medicininių preparatų. Gali visko trūkti. Labai prašau niekam neskleisti šių žinių, kad kilusi panika nepadarytų dar daugiau žalos. Bus išgelbėti geriausieji, tačiau išgelbėti visus – neįmanoma“.

O ką sako šių laikų mokslininkai? Vieno konstruktorių biuro vadovaujantis konstruktorius fizikas Vladimiras Jefremovas, kuriam teko patirti klinikinės mirties būseną, netgi tokiu dramatišku metu išliko mokslininku ir atliko ano pasaulio tyrimus. Kai atsipeikėjęs vėl pramerkė akis, tai pirmiausia pasakė: „Pabaigos nėra! Ten irgi vyksta gyvenimas, tik kitoks. Anas gyvenimas geresnis!“. Jefremovas tvirtina, kad pagrindine kuriamąja jėga ir judėjimo priemone aname pasaulyje yra mintis. Laiko, koks yra jo žemiškasis supratimas, ten neegzistuoja: vienu metu yra praeitis, dabartis ir ateitis. Jefremovas taip pat papasakojo, kad „po aną pasaulį“ jį vedžiojo kažkas visur esantis, nežinantis jokių ribų ir turintis neribotas galimybes bei sugebėjimus.

Komentuok su Facebook paskyra: