Kiekvieną vakarą, 19:30, 16-metė A. Santos ir jo 13-metis brolis Johnas patekdavo į transą primenančią būseną ir tvirtindavo, kad nuo 90 minučių iki 3 valandų bendrauja su dvasiomis savo namuose Santa Klaroje, Kalifornijos valstijoje, 1925 metais.
Šios paslaptingos „sesijos“ prasidėjo sausio mėnesio pradžioje, kai Adeline pareiškė, kad ją aplankė „Baltai apsirengusi dama“, buvusios jos mamos darbdavės, mirusios prieš penkerius metus Havajuose, vaiduoklis. Johnas pareiškė, kad jis buvo užburtas nežinomo barzdoto vyro. Niekas, išskyrus brolį ir seserį, jų matytų vaizdinių nematė, tačiau kai vaikai patekdavo į keistą transo būseną, jie pradėdavo kalbėti ne savo balsais, tarsi būtų apsėsti dvasių. Jų istorija akimirksniu sukėlė didžiulį susidomėjimą.
Išgirdę apie fenomeną, daugiausia iš portugalų sudarytos vietinės bendruomenės atstovai nusprendė patys pamatyti vaikus, ar jie sako tiesą. Vaikų tėvai buvo sunerimę, kai jų namuose aplink Adeline ir Johną susibūrė daugybė kaimynų. Kai vaikai vėl pateko į transo būseną, jie pradėjo šokį, skirtą nuvyti dvasias. Vaikus stebėjęs psichiatras pareiškė, kad tai yra apsėdimas, sukeltas religinės karštligės arba isterinio sutrikimo.
Po savaitę trukusio reguliaraus pasinėrimo į transą, abu vaikai buvo nuvežti į vienuolyną. Tėvai tikėjosi, kad vienuoliai sugebės apsaugoti Adeline ir Johną nuo nuolatinių „vizitų“. Motina tikėjo, kad jų vaikai patyrimai yra autentiški. Tėvas nebuvo užtikrintas. Tačiau šioje vietoje Santosų šeimos istorija nutrūksta. Neaišku, kas nutiko po to, kai vaikai buvo nuvežti į vienuolyną. Neaišku ir tai, ar vaikai nebuvo paprasčiausi melagiai.
gers pasokijims as pats tikiu dvasiom nes pas mumis buvo tokia keista merga klasei visalaika vaiksciodavo juoda sukne nu zodziu su juodais drabuziais tj zodziu buvome 7-okai ir aukletoja surenge klases zibureli visi buvome linksmai aukletoja kazkur isejo i kita kabineta nebepamenu ko bet ilgai neatejo tj zodziu ta klasioke sako (jos vards Zivile ) sako iskveciam dvasias bus smagu kazkokia keista sypsena kreiva nu ka ir pradejom kviest ta pasieme popieriaus adata nupiese ten veida liudna kiek pamenu berods dar su asarom parase lietuviu lotynu abeceles ir pradejo kviest ten gal kokius penkis kartus kviete kvietem prie muzikos aisq nes biski kaip ir bijojom 🙂 aisq tamsoj ji da plius turejo zvake kisenej nzn is kur bet buvo pasiruosus kogero nu paskui da penkis kartus pakviete ta dvasia ta adata bepritiskai greitai pradejo suktis ir staiga durys kleses atsidare aisq pagalvojom kad aukletoja tuoj ieis bet neiejo tada zivile paleido is ranku ta adata ir nukrito ant grindu pradejo kratytis ir daug keiktis ne y tema visokiais zinomais ir nezinomais keiksmais mes persigande iskvietem aukletoja tikslaiu viens nubego iskviesti ta atejo irgi issigando sauke ka padarem mes paaiskinom tada ji iskviete medikus ir po kiek laiko medikai nustate kad zivilei pakrike nervai bet smegenu slasteles nepazeistos ta zinau nes musu mamaos gerai sueidavo ir ja isveze i psichuske kaskur amerikoj nzn kokiam mieste bet kiek zinau ji ten ir dabar dar tebeigydo o esme tame kad nepamirsiu siu vaizdu gyvenime kai iskrito ir visa pamelo dar pairsau paminet nepamirsiu niekados tj esme tame vel kad nekvieskit dvasiu geriau tokiais dalykais neprasidekit jei nezinot ka darot kad ir zinot ka darot geriau nezaiskit !!!!