Psichovizijos yra nežinomos kilmės vaizdai, pagauti automatinio įrašymo aparatais. Tai vaizdo įrašai kuriuose matomi užfiksuoti mirusių žmonių atvaizdai. Dažnu atveju tokie vaizdniai būna persipynę su psichofonijomis, nes būna girdimi ir garsai.
Marijaus Rebekio užfiksuotas dukros atvaizdas
Pirmąsias psichovizijas gavo italas Marijas Rebekis. Labiauiai žinomi yra tyrinėjimai, kuriuos atliko Klausas Sraiberis, kuris norėjo gauti savo dukters Karinos, kuri būdama aštuoniolikos metų mirė nuo kraujo užkrėtimo, psichofonijų. Vieną dieną jo duktė jam pasakė: „Tėveli, būsiu prie lango.“ Jos veidas netrukus pasirodė televizoriaus ekrane.
Norint pagauti psichoviziją, yra idealu panaudoti uždarą televizijos grandinę su prie monitoriaus prijungta videokamera. Ant monitoriaus priekinio kampo padėkite lempą ir nukreipkite į ekraną, į kurį suproiektuotas pats įrašymas su videokamera. Kai ekrane pasirodo šviečiančios juostos, perkelkite videokamerą, kol ji stabilizuosis ir pasirodys dėmės arba „gumulėliai“, o tada keletą minučių įrašinėkite ekraną. Uždara grandinė užregistruos visus ženklus, kurie tik pasirodys ekrane, įskaitant ir silpnus.
Taip pat kaip ir psichofonijų atveju, geriausios vietos psichovizijoms ieškoti yra mažiau žmonių lankomos vietovės, kur yra buvę prievartos atsitikimų. Gerai, jei tai būtų atvirame ore arba kokiame nors pastate. Tyrinėtojas turi pasinaudoti savo jautrumu, kad nustatytų vietas, kurios, atrodo, slepia kažkokią paslaptį.
