Ši erdvė kupina neramių, beveik nepaaiškinamų paslapčių. Laivų dingimo statistika byloja, kad nelaimės prasidėjo po JAV pilietinio karo, nes tada galima atmesti priešų puldinėjimus kaip dingimų priežastis. Šie dingimai tebesitęsia ir pastaruoju metu, kai suintensyvėjo pervežimai jūromis bei oru ir vis rūpestingiau ieškoma dingusiųjų.
Daugelis lėktuvų dingdavo esant iki pat dingimo momento normaliam radijo ryšiui su baze ar aerouostu, į kuriuos jie skrisdavo. Tiesa, kai kurie pranešdavo, kad prietaisai nustojo veikę, kad kompasai sukasi vilkeliu, kad dangus darosi geltonas ir ūkanotas (esant giedrai dienai) ir kad vandenynas, kuris ką tik buvo ramus, „atrodo negerai“. Bet nepaaiškindavo, kas jame negerai.
Kai kurie kiti lėktuvai, tame tarpe ir keleiviniai, dingo priimdami nusileidimo instrukcijas, tarsi būtų vos ne visų akivaizdoje įlindę į kažkokią skylę danguje. Kai kurie laivai rasti dreifuojantys Trikampyje, kartais su išlikusiu šunimi ar kanarėle, negalinčiais papasakoti, kas atsitiko. O štai viename laive buvusi kalbanti papūga dingo kartu su įgula.
Na, manau, norite sužinoti kodėl Bermudų Trikampis vadinasi būtent taip, o ne kitaip. Viskas prasidėjo, nuo pirmųjų penkių lėktuvų, pakilusių iš jūrų laivyno oro bazės Fort Lauderdale ir skridusių 160 mylių į rytus, 40 mylių šiaurėn bei atgal į bazę pietvakarių kursu. Iki tol ši vietovė buvo vadinama įvairiai: Mirties Trikampiu, Atlanto kapinėmis, Velnio Trikampiu ir panašiai. Bermudų Trikampiu rajoną pradėta vadinti dėl mano minėto skrydžio, kurio maršrutas irgi buvo trikampio formos. Nors čia ir vėliau dingdavo lėktuvai ir laivai, bet nei viena nelaimė neatrodė tokia sukrečianti, kaip šis penkių, atliekančių treniruočių skrydį lėktuvu, o po to ir didžiulio gelbėjimo lėktuvo „Martin Mariner“ su trylikos žmonių komanda, dingimas.
Išskridusių iš Fort Lauderdale bazės tą 1945 metų gruodžio 5 dienos popietę lėktuvų grupės misija buvo užkoduota kaip Skrydis-19. Penkis lėktuvus valdė penki karininkai pilotai. Eskadrilėje buvo dar 9 nariai. Vėliau paaiškėjo, kad dešimtasis lakūnas atsisakė skristi, lyg nujausdamas kažką negera. O pakeisti jo nebuvo kam. Lėktuvai startavo 14 valandą ir po 10 minučių jau buvo ore. Tačiau apie 15 val. 15 min. radistas Fort Lauderdale bazės bokšte laukdamas ryšio su lėktuvais nusileidimo instrukcijoms, priėmė neįprastą radiogramą iš skrydžio vado: „Šaukiu bokštą. Mūsų padėtis avarinė. Atrodo, nukrypome nuo kurso. Nematome žemės… Kartoju… Negalime įžvelgti žemės…“ O štai citata iš bokšto ir lėktuvo pokalbio:
BOKŠTAS: Kur esate?
LĖKTUVAS: Nesame tikri dėl mūsų buvimo vietos. Nežinome, kur esame. Ko gero paklydome
BOKŠTAS: Laikykitės vakarų kurso
LĖKTUVAS: Nežinome, kur vakarai. Nieko neišeina… keista… Visiškai negalime nustatyti krypties. Net vandenynas atrodo neįprastai…
Lėktuvus pilotavo prityrę lakūnai, todėl niekas nei lėktuvuose, nei žemėje per daug nesijaudino. Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad nutinka visko net ir prityrusiems lakūnams. Kai kuriuose raportuose teigiama, kad paskutinieji girdėti iš Skrydžio-19 žodžiai buvo tokie: „Atrodo, kad esame…“ Nors kiti klausytojai prisiminė daugiau: „Įeiname į baltą vandenį. Mes visiškai paklydę… pražuvę…“Tuo tarpu bokštas gavo pranešimą iš leitenanto Come, vieno iš trylikos tik prieš keletą minučių pakilusio gelbėjimo hidroplano „Martin Mariner“ įgulos narių. Pranešime buvo kalbama, kad 6000 pėdų aukštyje pučia stiprus vėjas. Tai buvo paskutinė radiograma, atėjusi iš gelbėjimo hidroplano. Netrukus visos paieškos tarnybos gavo pranešimą, kad trylikos žmonių gelbėjimo komanda irgi dingo. Nei iš Skrydžio-19, nei iš gelbėjimo hidroplano daugiau nebuvo priimta nė vieno pranešimo.
Laivai trikampyje dažniausiai dingdavo ir dabar tebedingsta vadinamoje Sargaso jūroje kuri taip pavadinta dėl čia paplitusios jūrų žolės Sargassum. Sargaso jūra tapo paslaptimi nuo tų laikų, kai prieš 500 su ja susipažino ispanų ir portugalų jūrininkai. Jeigu prisiminsime, kad tikriausiai čia lankėsi kartaginiečiai ir finikiečiai, peršasi išvada, jog su jūros paslaptimis žmogus susidūrė jau prieš tūkstančius metų. Rudieji dumbliai Sargassum plūduriuoja čia mažomis salelėmis, čia milžiniška žolių mase. Kolumbas apsidžiaugė, savo pirmoje kelionėje pastebėjęs šitokią masę dumblių, manydamas, kad nebetoli krantas. Sargaso jūra labai rami. Iš to, matyt, ir atsirado šiurpi legenda apie „Dingusių laivų jūrą“, „Žuvusių laivų kapines“, ar „Baimės jūrą“. Pasakojama apie milžinišką kapinyną viename Atlanto rajone, kuriame rastume nuskendusių laivų iš visų civilizacijos laikotarpių. Sakoma, kad jie susipainioję dumbliuose ir lėtai žūsta vienas po kito su savo įgulomis, sutikusiomis liūdną likimą kartu su laivais.
Yra išlikęs Kartaginos admirolo Himilco, gyvenusio prieš 500 metų prieš Kristų, raportas, labai primenantis šiuolaikinę Sargaso jūrą: „Nė menkiausias vėjelis nevaro laivo šioje snaudžiančioje jūroje… aplinkui daugybė žolių, tarsi krūmų, laikančių įstrigusius laivus… ši jūra nėra gili. Pabaisos nuolat juda į vieną ir į kitą pusę, tarp vos šliaužiančių laivų…“ Šiuolaikiniams sraigtiniams laivams nebaisu įstrigti Sargaso jūroje dėl štilio. Todėl dar keisčiau, kad šiame rajone tebedingsta laivai.
Buvo siūlomos ir rimtai svarstomos įvairiausios hipotezės. Tai ir staigios potvynių bangos, sukeltos žemės drebėjimų, ir kamuoliniai žaibai, sprogdinantys lėktuvus, puolančios jūrų pabaisos, ir laiko bei erdvės kintamumas, nukreipiantis objektą į kitą matavimą, elektromagnetiniai ar gravitaciniai sūkuriai, nuo kurių sudūžta lėktuvai ir dingsta laivai. Taip pat kalbama ir apie povandeninius NSO, valdomus ateities, praeities ar kosmoso būtybių, grobiančių žemės gyventojus. Bet kuriuo atveju visi paslapties aiškinimai susiję su jūra, kuri yra pati didžiausia paslaptis. Nors ir esame prie kosmoso slenksčio, manydami, jog pasaulis yra pakankamai ištirtas, vis dėlto yra neginčijama tiesa, kad vandenyno gelmės yra mums mažiau pažįstamos, negu Mėnulio paviršius.Egzistuoja vadinamoji „netikro dugno“ paslaptis, kai prietaisai netikėtai užfiksuoja jūros dugną aukščiau, negu nustatyta ankstesniais tyrimais. O po kurio laiko vėl registruojami pirminiai duomenys. Buvo prieita bendros nuomonės, kad „netikro dugno“ paslapties priežastis yra didžiulio žuvų kiekio ar kitokios faunos susitelkimas tiriamoje vietoje. Tai prietaisai registruoja kaip pakilusį dugną. Kita stulbinanti paslaptis – keistos švytinčios „baltojo vandens“ juostos Golfo srovėje. Manoma, jog tai – mažų žuvyčių telkiniai arba povandeninės faunos sujudinta tokia uoliena mergelis, o gal tiesiog vandens radioaktyvumas. Tačiau tai buvo paskutinė įžiūrima nuo žemės šviesa, kurią astronautai stebėjo skrisdami į Mėnulį.
Astronomas ir senelogas M.K. Jessup, daug rašęs NSO klausimais yra įsitikinęs, jog paslaptingi dingimai Bermudų trikampyje yra NSO veiklos rezultatas. O štai ką apie NSO pasirodymus sako daugiau nei 20 metų Bermudų Trikampio fenomenu besidomintis daktaras Manson Valentine: NSO šiame rajone yra daugiau negu bet kurioje kitoje vietoje. Pastaruoju metu užregistruota daug skraidymo aparatų, kurie nėra lėktuvai, ir daug povandeninių objektų, kurie nėra povandeniniai laivai.
Vienas gydytojas bei psichiatras Edgar Cayse tvirtino, kad jis praeitame gyvenime buvo Atlantidos gyventojas. Na, apie Atlantidą manau jūs visi esate ką nors girdėję. Taip, tai tas pats, pasak legendos, nuskendęs miestas. Tai štai Edgaras sakė, kad jų civilizacija buvo toli pažengusi modernių išradimų srityje, įskaitant ir masinio naikinimo ginklus. Daugiausiai dėmesio vertas ginklas buvo „mirties spindulys“, kuris, anot Cayse’io sunaikino Atlantidą. Gydytojas pridūrė, kad vakarinis Atlantidos kalnagūbris tariamai atrastas Bimini salos pakrantėje. 1960 metais buvo rastas senovės kelias nutiestas iš didelių akmenų kurie buvo po vandeniu Bimini salos pakrantėje. Taigi, galbūt Bermudų paslaptį galima sieti su Atlantida?…
Atsiuntė: Elizabeth

Tinginiai, nauju temu dekit, neissipisineje
pats ir dek kad gudras
Vau, nu čia įdomu paskaityt buvo. Bet taip pat yra hipotezė, kad ten paprasčiausiai veikia kažkokios dujos, kurios supainioja elektros prietaisus ir įtraukia laivus.
gal,bet kokios dujos gali pradangint laivus ir lektuvus…?
ne dujos o magnetinis laukas gadina variklius
Metanas ir eteris. Laivų katastrofos siejamos su staiga pasikeitusiu vandens tankiu. Milžiniškiems metano burbulams pakilus į paviršių, vandens tankis staiga sumažėja, laivas netenka plūdrumo ir nuskęsta. Pasiekus vandens paviršių jis atmosferoje sugeba sudaryti gigantišką vakuumo juostą, todėl tai veikia pilotus.
bet kazkaip keista. as kaip skaiciau tai kazkodel vis isivaizdavau kad jura vis iesko ko nors kas yra gyvas ir kalba o tada sukuria audra ir taip itraukia ta kuna i save.
gi tai yra imagnetinta vieta toel ir sako komposas sukasi vilkeliu tai reiskia kazkas veikia magnetu tas apylinkes o zmone ingsta toel kad mirsta arba is streso kad laivai sustojo tai soka i vaneni ir paskesta bent jau as taip manau
Nu gerai, tavo hipoteze visai logiska, bet tada paaiskink kurgi dingo visi tie zmones? Ju nerado. Ir iki siol neranda…
nes bijo ten plaukiot, gi ir juos itrauks 😀 😀 😀
Gal ir bijo bet man įdomu!kazin kas tenai tuos laivus ipugde gal vandens sukurys o gal ateiviai???????? 😏😏😏😏
Buvo atikti tyrimai ir paaiskejo,kad ne magnetinis laukas tai veikia…
Buvo be galo įdomu. O ypač dalis apie „Skrydis-19“