Kartais gyvenimas pateikia daugybe staigmenų. Kartais tos staigmenos malonios ir džiuginančios, o kartais ne. Nesu tikintis žmogus. Netikiu jokiu pragaru, rojumi, velniais ar dievais. Galbūt tai yra mano blogoji pusė, o gal ir geroji.
Vienas žmogus kartą manęs paklausė:
– O tiki dvasiomis?
Minute patylėjau. Galų gale pratariau:
– Jūsų klausimas nelogiškas. Dvasia siejama su kitu pasauliu. Pomirtinis gyvenimas, kūnas miršta dvasia- ne. Kodėl nelogiškas? Nes jums sakiau, kad netikiu tuo ką žmonės prasimanė.
Tuomet pasijaučiau gerokai nusikalbėjus. Bandžiau suvokti savo atsakymą lygindama su tuo kuom netikiu. Ilgai galvojau, tačiau negi žmonės prasimanė apie dvasias? Mačius daugybe filmų, skaičius daugybe faktu apie jas. Na pavyko. Gerai, galbūt dvasios ir egzistuoja, bet mano tikėjimo nepakeičia.
Burtai… Būrimai kortomis. Visą laiką maniau, kad tai tik nesamonė. Tačiau vieną dieną išsibūriau. „ Atsisveikinimo angelas “ Etapo pabaiga: tenka atsisveikinti su kokiu nors žmogumi ar idėja. Kitą dieną pasakė, kad mirė draugės patėvis. Iki šiol manau, kad tai tik sutapimas. Netikiu šiais dalykais. Netikiu būrimais. Kalbant apie aiškiaregius. Manau tai įgimta ar siejasi su kažkokiomis dvasiomis. Bet taipogi netikiu. Teko matyti begales ekstrasensų kurie klysta. Jei tai siejamasi su kitu pasauliu tai klysti negalėtu. Nežinau ar aš teisi ar ne, bet nesu nei pati aiškiarege nei apie tai nusimanau nei neteko susidurti.
Viskas apsivertė aukštyn kojom kaip pati susidūriau su dvasiomis.
Viename bute buvo nužudytas ir apvogtas mano dėdė . Tai buvo vasara. Mamai buvo pranešta apie tai, kad niekas kurį laiką neatidaro durų. Tiesa, dėdė mėgo išgerti. Taigi nuvažiavusi ten, išlaužė duris ir pamate jo lavoną. Tai buvo gal 2-3 savaitės po dėdes mamos mirimo na mano močiutės. Sakoma, kad žmonės pasiima kartu savo artimus žmones. Tačiau jie nesutardavo.
Dėdė buvo pavydus ir inteligentiškas žmogus. Mėgo tvarką, švarą… Nemėgdavo kaip jo daiktus kažkas ima be jo žinios. Tiesa pasakius buvo gan keista asmenybė. Viską rašydavosi į knygutę. Tarsi kalbėdavosi su savimi.
Bėgant laikui sutvarkėme butą ir jį išnuomavome. Tai buvo šeima. Mažas vaikas, jauna panelė ir jos vyras.
Vos atsigavom po visų laidotuvių naktį sulaukėm skambučio. Kaimynė teigė jog nuomininkų bute groja garsiai muzika… Mama paskambino jiems, pasakė , kad kaimynai skundžiasi garsiai leidžiama muzika. Jie patylėjo ir ištarė vos kelis žodžius „Mes ne namuose“. Tuomet kas ją leidžia? Taip ir likom nesupratę.
Po kelių dienų vėl skambutis jau nuo pačių nuomininkų. Jie buvo pasimetė. Skundėsi jog stikline perskilo į dvi lygias dalis, lyg liniuote. Tai įvyko ir dar vieną kartą kaip maitino savo vaiką. O vos nuėjus išplauti indų šalia stovėjusi kita stiklinė nepaliesta suskilo į milijonai smulkių dalelių.
Kitą dieną vėl skambutis. Kas vėl ? Tas, kad čia kažkas vyksta. Tą muzika, stiklinės… Neatrodo keista? Kvieskit kunigus.
Deja tas nepadėjo. Vis dėl to dvasia norėjo parodyti, kad tai jo butas , jo nuosavybė. Nesupratot? Gerai. Tuomet vidury nakties pradėjo klykti vaikas ne savu balsu. Ir taip 3 naktis iš eilės.
Neapsikentė iš baimės vėl skambino mums. Mama iš nervų nuvažiavusi pradėjo kalbėtis. „ Ko tu nori?! Palik juos ramybėje, tu kitame pasaulyje susitaikyk su tuo. !!!
Nebuvau kartu, nežinau ką pasakė jam dar, tačiau po šiai dienai ten ramu.
Atkūrus šį prisiminimą vis dėl to suvokiau, dvasios egzistuoja. Bet kaip minėjau jos nepakeitė mano tikėjimo. Tikiu, kad yra ateiviai, dvasios… Vis tiek yra kažkokia aukštesnioji galia.
Atsiuntė: Jenifer
Tinginiai bl, dekit temu
zodziu vasara as irgi dvasiom ne tykejau bet dabar nerealei tykiu. mes su draugais nusprendem pazaisty su dvasiom galvodami kad tai yra visiska nesamone ilgai mes rinkom vieta kur iskviesti na ir suradome, ten kur mes pastoviai gerdavom kazkaip mes kaip gerdavom vis dazniau pradejom kalbeti apie tuos spiritizmo seansus ir tada tuoj vietoj pradejo detis keisti dalykai. taigi mes vis ruosemes atlykti ta spiritizmo seansa bet nors ir netykejome bet vis vien kazko bijojome patys nezinodami ko. na ir va viena diena mes pasidaremia viena nesamone typo nupaiseme dideli rata ant a3 formato lapo ap;ynk rata visa abecele o rato viduri skaicius nuo 0 iki 9 virs to rato kaireje puseje taip desneje puseje ne arba atvyrksciai jau nebepamenu. ir zodziu nuejom i visiskai tamsu kambary pasiemem zvakiu ta lapa lekstute ant kurios buvo nupiesta strele ir pradejom kviest is pirmo karto viskas pavyko mes iskvietem stepone dariu ir jis atejo mes jo kazko paklausem o tas vis rode skaiciu 5 ir galiausiai dingo tada mes ilgai bandem kviest ka nors kita bes niekas jau nebe atejo tada mes ant bairio nusprendem iskviesti tryju 6 velnia bet jis ne atejo o zvake dege labai didelia liepsna ir mes jauteme kad jis yra salia bet pagalvojome kad jis nenori su mumis kalbeti tada pabandem pakviest vel stepona dariu ir jis atejo. mes pradejome jo klausyneti visokiausiu dalyku ir staiga paklausem ar mes galym iseiti – pasake kad ne tada paklausem kodel – jis pasake ne ir tada paklausem ar jis cia ikalintas jis pasake- taip nu klausynejom klausinejom ir galiausia paklasem ar kas nors dar yra salia musu isskyrus ji jis pasake – taip tada mes paklusem ir jis pasake VELNIAS mes net ne iki galo nedaskaitem kas tai yra nes ir taip jau supratom mes tada pradejom begti ir kai mes pabegom is to pastato mes su drauge padejom pyrstus ant lekstutes ir jis iskart parase ‘as dar grysiu’ mes iki siol nezinom su kuo mes kalbejom su velniu ar su steponu girenu. po tu visu kvietimu su manymi dejosi labai keisti dalykai tuoje vietoje as gyrdedavou balsus matydavou zmones vaikus ir su jais kalbedavau galvodama kad juos mato visi as sapnavou kosmarus taip pat ir mano draugei jai taip pat vaidendavosi ir sapnodavosi kosmarai dabar jau viskas mazdaug taip praejo viskas bet visvien kai bunu netoli tos vietos iki siol gyrdziu balsus. po tu visu kosmaru ir taip toliau mes norejome net kreiptys i egzortysta bet su laiku viskas uzsimirso bet uz tad dabar as zinou kad su dvasiom zaisti negalima nes gali prysidaryti tokiu klaidu kad istaisytu ju jau bus neimanoma. sorry uz klaidas rasiau belenkaip XD
Mergaites galiu jums pasakyti tik viena jus velnio neatsikratysit taip paprastai kaip jus manote. Jus turite atlikti isskirtyni spiritizmo seansa. velniui reikia ne jusu paciu o jusu sielos. Ir kai jis jus isves is kantrybes tada ir pasiims tai ko jam reikia. As jums patarsiu viena dalyka – kreipkities i egzortysta nes yra didele tikimybe jog viename arba vienoje is jusu slepiasi demono dalys, taigi jeigu norite kad jusu busimems vaikams ir jusu seimai butu viskas gerai darykite taip kaip as jums liepiau o jei ne tai tik dievas zino kas ir kada su jumis nutyks.
Ne visada tie spec.seansai padeda. Jei jau prisižaidė tai prisižaidė. Beto nemanau, kad čia bent kiek tiesos yra.
Paslapty- neša fantazijos link. Nors nesigilinsiu. Žo, ėsmė ta, kad su rašyba tai tragedija.
Mergaite, rašyt išmok ir mintis aiškiai dėstyt… Net skaityt liūdna, kiek klaidų.
Kuriai cia? 😀
Man irgi įdomu kuriai čia? 😀
Tiesa pasakius tai skaičiau ilgai, bet beveik nieko nesupratau. 😀 Tiesą ten keira sakė jei prisižaidei tai čia jau nieko ne padarysi jūsų problemos. O dėl rašybos tai sutinku truputi mokykloj pasimokyt reikia, ko dabartiniu laiku mokyklose moko aš nesuprantu, jeigu rašai tai bent jau rašyt teisingai reikia ne visiems žmonėms malonu skaityti tekstą su tiek klaidų. o aplamai jei apie dvasias tai man kažkaip nusišvilpt ant jų, aš su dvasiom neprasidedu ir man viskas gerai. Bet iš smalsumo norėjau paklausti ar tiesa kad jei išsikvieti dvasia jį gali tau pasakyti kas būs ateitį? 😀
Jooop, ji pasako 😀
Bet ar issipildo nezinau. Tiesa pasakius labai jomis domiuosi, zadu pabandyti.
Gyveni viena karta, tad rizikuosiu, nes kito karto nebus. Nebus progos isbandyti.
Aš irgi norėčiau pabandyti bet iš dalies tai bijau nors ir ne tykiu 😀
Bandyt verta manau 😀
Aš dvasiomis gal kaip ir tikėjau kažkada, bet nežinau, nekviesčiau jų tikrai :DD
Kažkada ? 😀
Zodziu ka as galiu paskyti, dvasiu nera, isvis nera tokiu dalyku, tai bobuciu pasakos kad bijotum kazkur nuklyst kur yra nakti baisu ir panasiai, tai tiesa sakant yra musu smegenu galia, tie kurie stipriai tiki ir mato dieva ir kitka, nes jo atvaizda mums sukuria smegenys, reinkarnacija taip pat yra, tai priklauso nuo smegenu galios perkelti prota i kita kuna. Smegenys yra itin geras dalykas su jomis galime tiek daug kad nei vienas nepamasto, mes naudojam 5% savo smegenu, o jeigu simtas, tai galima ir telekineze ir kiti nerealus sugebejimai… Kaip manot is kur atsirado pasakojimai apie moze, dieva ar dar kitus stebukladarius, tai smegenu jega, kol dar musu protas nebuvo iskreiptas buvo tokiu zmoniu kurie viska galejo, ir visus jezaus darbus gali atlikti 100% smegenu pajegumas-telekineze ir kitkas… Tai va mazi vaikai prisiklause bobuciu pasaku ir tampa apsesti, arba blogas zmogus reinkarnavos i ta kuna, krentantys daiktai tai telekinezes padariniai, bet visa tai daro tik itin stipru prota turintys asmenys, ir kartais nei jie patys nezino kad taip gali. Noriu pasakyti tiek, viska sukuria musu smegenys… Sakykit ka norit, be
t nuomones nekeisiu, nes tai yra logiskiausia… O as tam va velniui galiu ta savo siela atiduot uz 1mln. litu jei nori, siulik kiek tik nori, jis neatsiras ir tau to milijono neduos, tad maziau reiktu tu marazmu klausyt…
Velgi, cia nuo kiekvieno priklauso, kas tiki, kas ne. Gal ju nera kaip ir paciu Dievu, Velniu,Angelu, bet aukstesnioji galia yra.
senokai jau mokslininkų patvirtinta kad 100% naudojama smegenų mąstymui. čia nr.1 mitas apie smegenis.
ThePowerOfTheMind, nenusišnekėk, gerai? ir be 100% smegenų pajėgumo panaudojimo, telekinezė yra įmanoma. tiesiog reikia kaip reikiant paplušėti. sakai dvasių nėra? o tai kodėl kitur vyksta tokie dalykai, kaip ir rašytame šiame straipsnyje, nors žmonės nebuvo su tuo net susidūrę tu pamąstyk.
“ThePowerOfTheMind“ įdomiai … Gal vaiduokliai nėra Vaiduokliai ? 😀 , Na apie telekinezė , tai viskas ,Ok. Tik , kad nereik 100% užtektu ir mažiau
Sutinku su ThePowerOfTheMind, ne velnio nera anei velnio anei kito bieso. Vnz laki fantazija, nykstukai ir fejos.
Visokiu foto galima ir su fotosopu iskepti, o ir siaip paziurekit i debesys ir pamatysit ivairiausius gyvunus. Ir kai temsta krumai gali buti panasus i mirusia bobute. O ar zaidet sugedusi telefona kada? Na tai va, pasakau draugui, man krumai buvo panasus i mirusia bobute, o tas kitam savo draugui „zinai mano drauga krumuose mate mirusia bobute“ nu ir taip toliau, kol patamba ilga ir baisia istorija su velniais ir ju gvardijom.
Kitaip tariant, visi tie dvasiu ir pan buvimo faktai is pirsto lauzti, ir ne vieno neteko pamatyti bent kiek itikinamo 🙂