Vieną dieną iš to pačio smalsumo aš norėjau su drauge pabandyti kaip iš tiesų yra su tom dvasiom, nes nelabai aš tikėjau tokiais dalykais… Na žinoma sumasčiau pasilikti pas ją ir kita dieną kaip ir eiti į mokyklą. Tada buvo pirmas kartas kai mes kvietėmės dvasias.
Nupiešėm veidą, surašėme abėcėlę, skaičius ir (taip ir ne ). Pasiėmėm adatą ir siūlą ir sudėjom žvakes. Na buvo taip kaip priklauso.. Sėdėjom juokėmės, bet po to jau ištikrųjų pabandėm tai. Na pasakėm mes #dvasia ateik 5 kartus kokius. Adata pasisuko link taip, paklausinėjom ką norėjom žinoti ir po kiek laiko paklausėm ar galim paklausti jos ko nors apie ją.. Dvasia pasakė kad Taip.. ir sužinojom, kad ten buvo mergaite ir jai 10 m. Kad ji draugiška. Na po to kažkaip labai nemalonu pasidarė ir paprašėm jos išeiti ir ji išėjo…
Po kelių savaičių sumasčiau ir vėl išsikviesti dvasią,tad pasiūliau savo geriausiai draugei. Na ji sutiko nes jai buvo įdomu. Tai buvo pati žiauria naktis mano gyvenime. Nesitikėjau niekada, kad taip galėtų būti, ar tiesiog, kad kažkas manyje pasikeis.
Dvasios kvietimo procesas buvo toks pat kaip ir praeitą kartą. Išsikvietėm dvasią, paklausėm ar čia kažkas yra ir ji mums atsakė TAIP. Tada aš paklausiau ar ji galėtų kokiu nors garsu įrodyti, kad ji čia yra ir po kokių 2 minučių pasigirdo stuksenimas į langą. Mes su drauge labai išsigandome ir pašokome iš vietos.
Tada jos paklausėm, ar galėtumėme jos paklausinėti mums rūpimų klausimų, ji pasakė taip. Vėliau pasidarė nebejuokinga, nes pradėjo viskas būti keisčiau ir keisčiau. Jaučiau kaip kažkas laiko mano ranką, Jaučiau šilumą. Aš išsigandau ir paklausiau ar ji mane liečia ir atsakymas buvo TAIP.
Po kiek laiko paklausėme ar mano draugė jai nepatinka ir ar jai reikia išeiti iš kambario, dvasia pasakė,kad TAIP. Aš liepiau draugei pasilikti nes nenorėjau viena būti su ta dvasia. Po kiek laiko paklausiau ar aš jai patinku ir ji vėl pasakė TAIP. ir ji norėjo būti tik su manim…
Man pradėjo riedėti ašaros ir draugei irgi. Sakau nusiraminam ir tęsiam. Kai žiūrėjau į tą adatą, mano draugė pradėjo kviesti mane ir sako „žiūrėk mano plaukai į viršų pakilo, žiūrėk, aš nebenoriu daugiau šito!!!!“ Ir aš atsisukau į ją ir iš tikrųjų pamačiau plaukus jos pakilusius, kai ji sėdejo tiesiai ta dvasia buvo priešais jos veidą ir kvėpavo į jos veidą.
Po kiek laiko ta dvasia atsisėdo prie manęs ir pradėjo liesti mano veidą. Ji prabraukė savo pirštais mano žandą ir apsikabino, tą jaučiau lyg iš tikrųjų kažkas tai būtų padaręs ir visa tą laiką ji laike mano ranką. Draugė pradėjo verkti, jai nebuvo gerai, aš ją bandžiau nuraminti, ir dvasia apsikabino ją ir ėmė glostyti.
Nebebuvo smagu, norėjome viska baigti. Sakėm, kad ji išeitų, bet ji vis sakė NE. Ne… ne… Mes greitai užgesinome žvakes ir nubėgusios viską sukišom į pečių ir sudeginom. Tada nuėjome miegoti…
Kai draugė išvažiavo aš likdavau viena savo kambarį ir kai sėdėdavau prie kompiuterio tiesiog jausdavau lig kažkas iš manęs atimdavo energija, vos nenualpdavau prie kompiuterio, pasidarydavau tokia silpna, net pajudėti negalėdavau. Aš pradėjau pergyventi ir tai truko apie 2 sav. Po to bandžiau būti stipri ir negalvoti, kad kažkas galėtų būti su manim ir nekreipdavau dėmesio į tą kambarį kur kvietėmės dvasias, ir po kiek laiko viskas praėjo.
Žinokit nepatariu tokius dalykus daryti, nes tai yra labai baisu. Na žinoma neseniai vėl kelis kartus bandėme su draugėm kviestis dvasias, bet nieko nepavyko ir manau tai yra labai gerai, nes nebenoriu patirti to ko esu patyrus.
Atsiuntė: Erika
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsni
lol, vaikiska istorija
idomu ka cia tokio parukei?
na su situ esu susidures kai mokykloja klasiokes tai bande ir joms pavyko tik neatsimenu tai buvo vyras ar moteris kury jos issikviete bet judantys ju plaukai ir is niekur pradedantis is ciaupo begti vanduo (nors visi buvom sustoja aplink stala) tikrai isgazdino todel nuo situ dalyku laikausi kuo toliau…
Jūs ble£ vieną kartą prisižaisite su dvasiomis.idiotai.va.
pieva totali
nu tai kad cia bybis kazkoks
Kas netikite tai kam skaitote ir komentuojate, ką?
Jos visada aplink mus. Kai jas kvieciame. Visada atsiranda bent viena kuri noriai pasisveciuoja musu aplinkoje. Kartais net kelios. Nezaidimai. Niekada negali zinoti kas ateis. Nebent kvietum konkretu asmeni. Tai gali uztrukti…
Bet kvieciant konkretu asmeni labai retai pakvieti ta kuri kvieti 🙂 Nes nors ir kviestum ta viena asmeni kaip sakai konkretu jus girdes visos dvasios 🙂
kai paziuresit filma „Vidža lentelė“ tada suprasit kas tai yra… ir ar verta uzsiiminet tuo…
Teko vaikystėje kviesti dvasias, taip pavyko. Į klausimus atsakė teisingai ir ateities pranašytės išsipildė. Tačiau buvo pasekmių, kopėčios ant mūsų nukrito, langų barbenikai, lyg ir knarkimas už spintos. Žodžiu nekvieskit vaikai dvasių,
A lo£ailzaçÃco vai ficando cada vez pior.No Parque Eduardo VII ainda era a menos má.O Terreiro do Paço tem uma dignidade que devia correr de lá com folclores deste tipo. E, além disso, foi reabilitado para quê?
Ble arba tu nemoki pasakot arba cia tikrai sudu sou 😀
lksdlsdjlsdsd eik nx