Ar tiesa, kad Jungtinių Valstijų jūrų laivynas per Antrąjį Pasaulinį karą atliko slaptą bandymą ir panaudojo visuotino lauko teoriją? Pavyko karo laivą su visa įgula padaryti nematomą, tiesa, tai buvo pražūtinga visų, buvusių ant denio, gyvybei.
Lig šiol prieštaringai komentuojama labai keista istorija prasidėjo 1956 m., kai vėliau labai keistomis aplinkybėmis miręs astronomas Morisas K. Džesopas knygoje „The Case of the UFOs“ („NSO byla“) aprašė nepaaiškinamus dangaus reiškinius. 1956 m. sausio 13 d. M. K. Džesopas gavo keistą skaitytojo Karloso Migelio Alendės laišką. Nerišlia kalba žmogus aptarė knygoje pateiktas temas ir pradėjo smulkiai dėstyti apie minėtą slaptą eksperimentą, vykusį 1943 m. spalio mėn., kai kuriems įgulos nariams pasibaigusį mirtimi.
K. M. Alendė prisipažino, kad buvo šio paslaptingo įvykio liudininkas, jis tada plaukęs laivu „SS Andrew Furuseth“. K. Alendė neprisiminė
įvykio detalių. Tačiau jis gerai įsidėmėjo, kaip patamsėjo aplink eskadrinį minininką (vėliau buvo nustatyta, kad tai „USS Eldridge“ (DE 173). Po kelių minučių žalias rūkas išsisklaidė ir jūreivis pamatė, kad laivo nėra. Kitų eksperimentų metu laivą perkėlė iš doko Filadelfijoje į doką
netoli laivyno bazės Niuport Niuse (Virdžinija), praktiškai be laiko sąnaudų. Bandymas pavyko, laivas tapo nematomas ne tik radarams, bet ir plika akimi. Tačiau laivo įgulai tai baigėsi tragiškai.
Išjungus galingus generatorius, kurie kūrė didžiulį magnetinį lauką, kai kurių vyrų kūnus rado sumaitotus tarp plieninių laivo sijų, kiti visiškai sudegė liepsnose, vienas kitas tapo nematomas ar išprotėjo. K. Alendė pasakojo, kad 1944-1946 m. viename Filadelfijos laikraštyje išspausdintas
trumpas pranešimas, kuriame buvo aprašytas po eksperimento likusių gyvų jūreivių elgesys. Dabar jau miręsČarlzas Berlicas, kuris domėjosi šia paslaptimi, surado tą laikraščio straipsnį. Jis vadinosi „Keistos incidento užeigoje aplinkybės“, ten buvo rašoma: „Praeitą naktį pakrantės patrulinė tarnyba pakvietė į pagalbą policininkus, nes užeigoje netoli laivų statyklos įvyko incidentas. Kai šie atvyko, patalpa jau buvo tuščia. Dvi sutrikusios padavėjos pasakojo, kad pirmasis atvyko pakrantės patrulis ir išvedė visus iš užeigos, nes prieš tai du čia buvę jūreiviai pradingo.
„Jie tiesiog tapo oru, štai čia, – aiškino išsigandusi mergina, – aš tikrai nieko negėriau. Pakrantės patrulis visus išvarė į lauką“.
Grįžkim prie M. K. Džesapo ir laiško autoriaus. Mokslininkas pirmiausia pamanė, kad Karloso Alendės pasakojimas yra pokštas arba fantazijos vaisius. Tačiau jis labai nustebo, kai gavo kvietimą atvykti į „Offise for Navai Research“ (Karinio jūrų laivyno tyrimų tarnyba, ONR). Čia jam buvo išsakyta daugybė pastabų apie knygą, pastabų ir komentarų prirašinėta paraštėse. Atrodo, knygą kruopščiai tyrinėjo. Daugiausia pastabų prirašinėta prie skyrių apie gyvenimą kosmose, NSO ir jų variklius bei apie 1943 m. eksperimentą. Keista JAV karo laivyno reakcija. Buvo įsakyta „Varo Manufacturing Company“ Garlande (Teksasas) išspausdinti 127 knygos su komentarais kopijas, kurias nagrinėjo karo laivyno vadovai.
Pridėjo ir du paslaptingo jūreivio Karloso Alendės laiškus. Jei duomenys apie „Filadelfijos eksperimentą“ tik fantazijos vaisius, kaip atsakinėjo laivyno vadovybė į klausimus, tai kam reikalingas M. Džesapo knygos tas vadinamasis „Varo leidimas“? Iškilo ir daugiau neatitikimų, kai pradėta domėtis eskadriniu minininku DE 173 „Eldridge“. Pagal oficialius laivo dokumentus, jis buvo nuleistas į vandenį 1943 m. liepos 25 d. Niuarke (Niudžersis) 1520 tonų krovininės talpos. Po kelių reisų laivas 1946 m. liepos 17 d. nurašytas ir iki 1951 m. sausio 15 d. stovėjo doke. Vėliau pagal NATO gynybos programą parduotas Graikijai, o ten perkrikštytas „Leon“ (Liūtas). Matyt, jis ir dabar priklauso graikų laivynui.
Pagal graikų dokumentus, laivas nuleistas į vandenį ne 1943 m. liepos 25 d., o 1943 m. birželio 25 d., taigi visu mėnesiu anksčiau. Tai dar ne viskas. Graikų dokumentai nurodo krovininę talpą – 1900 tonų. Neatitikimas – 380 tonų. Yra vienintelė galimybė, gauti papildomos talpos – iškrauti iš laivo tiek sveriantį daiktą. Gal tai buvo didžiulio galingumo generatoriai, kurie, pasak pranešimų, sukėlė magnetinį lauką, dėl kurio
DE 173 tapo nematomas? Liudininkai pasakoja, kad laivui stovint dokuose buvo pakeisti dideli apskardinimo gabalai (tai daroma tik po ilgos tarnybos). Galbūt pakeitė korpuso detales, kuriose, kaip buvo pasakojama, buvo įstrigę jūreivių kūnai? Kuo dar galima pateisinti tokį ilgą laivo DE 173 poilsį?
Apie tuos siaubingus įvykius dar dabar kalbama labai prieštaringai. Tiems, kurie tiki, kad „Filadelfijos eksperimentas“ vyko, nebeliko atspirties taško, nes, pasak jūrų laivyno, tiek DE 175, tiek netoliese buvusio „SS Andrew Furuseth“ laivo žurnalai dingo. Matyt, JAV karinis jūrų laivynas laukia, kol laikas viską užgydys, nes tarp gyvųjų neliks tų, kurie galėtų ką nors pasakyti. Jei kada nors archyvai bus atversti, sužinosime, kas įvyko tą 1943 spalio mėnesį.
