Filadelfijos eksperimentas – ar jis buvo?

Istorijos bėgyje paranormalių reiškinių tyrinėtojai yra susidūrę su didesnėmis ar mažesnėmis apgaulėmis. Vienas iš labiausiai nerimą kėlusių buvo ypatingai slaptu laikytas „Filadelfijos eksperimentas“, kurį atliko Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas 1943 metais.

Apskritai, žinia apie įvykį pasklido iš dviejų vieno liudininko laiškų, kuriuos jis pasirašinėjo skirtingais vardais. Kartais po laišku parašydavo Karlosas Aljende, kartais Karlosas M. Aljenas. Laiškų adresatas buvo matematikos ir astronomijos profesorius Morisas Džasapas, mokslininkas, kuris studijavo iki ispaniškojo laikotarpio majų ir inkų statybų griuvėsius. 1955 metais Džasapas buvo išspausdinęs knygą „NSO klausimas“, klasikinį darbą ufologijos klausimu, kuriame įrodinėjo, kad milžiniški senovės amerikiečių paminklai buvo sukurti panaudojant nežemišką technologiją. Jis taip pat skatino savo skaitytojus reikalauti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė finansuotų tyrinėjimus pagal Einšteino gravitacinio lauko teoriją, kurioje, anot jo, slypi NSO varomųjų sistemų raktas.

Anot Džasapo hipotezės, vieningo energetinio lauko sukūrimas leis sukonstruoti transporto priemones, kurios varys NSO neįsivaizduojamu greičiu. Po savo knygos išleidimo profesorius gavo Aljendės laišką, kuriame pastarasis informavo, kad iš tikrųjų tie eksperimentai jau yra atlikti.

Aiškus dalykas, kad tai buvo Filadelfijos eksperimentas, kurio metu 1943 metais pavyko teletransportuoti nuo vieno molo prie kito JAV karinio jūrų laivyno laivą „Eldridge“. Aljendė, anot jo paties, dalyvavo eksperimente stebėdamas jį iš kito laivo, ir jam netgi pasisekė įkišti ranką į gravitacinės energijos lauką, ir laivas dingo jo akyse. Eksperimentas, kuriam vadovavo mokslininkas Franklinas Renas (Reno), buvo sėkmingas, išskyrus šalutinius padarinius, kuriuos patyrė laivo įgula. Kai kurie jūreiviai mirė, kiti išprotėjo, o dar kiti vėl atsidūrė nematomybėje.

Profesorius Džasapas paprašė Aljendės jo teiginių patvirtinimo. Liudininkas rėmėsi atsitikimu, kuris įvyko Filadelfijoje, kai, netrukus po eksperimento, grupė laivo „Eldridge“ jūreivių sukėlė skandalą pasislėpdami viename bare. Įvykis galėjo įkvėpti Dž. R. Tolkyną parašyti knygą „Žiedų valdovas“, tačiau, būdamas karštas katalikas, vargu galėjo tikėti paranormaliais reiškiniais. Tačiau taip pat yra mažai tikėtina, kad Karlas Aljendė būtų buvęs perskaitęs šią knygą ir, būdamas įsigilinęs į jos kur kas rimtesnius ir pavojingesnius dalykus, pasisiūlė būti apklaustas paveiktas tikrovės išrūgų.

Incidentas restorane buvo užregistruotas viename Filadelfijos dienraštyje, bet ar Karlas atvyko duoti parodymų dalyvaujant Džasapui, neaišku. Tuo tarpu apie profesoriaus tyrinėjimus tapo žinoma Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno vadovybei, kuri 1955 metais paštu gavo egzempliorių jo knygos su pastabomis, kurios paskatino detaliai susipažinti su NSO. Džasapas buvo pakviestas atvykti pas laivyno vadą Džordžą V. Hūverį (Hoover) ir kapitoną Sidnį Serbį (Sherby) iš karinio jūrų laivyno specialiųjų projektų skyriaus. Be abejonės, šių karininkų susidomėjimas vieningo energetinio lauko teorija ir galimais Džasapo eksperimentais niekada nebuvo pripažinti vyriausybės. 1959 metais profesorius buvo rastas negyvas savo automobilyje, kurio išmetimo vamzdis buvo žarna sujungtas su salonu. Liudininkas Karlosas Aljendė dingo nepalikdamas jokių pėdsakų.

Laivo „Eldridge“, kuris antrojo eksperimento metu būtų turėjęs būti teletransportuotas iš Filadelfijos prie Niuporto molo, paslaptis atskleidė visą seriją spekuliacijų ir buvo Čarlzo Berlico (Berlitz), knygos „Bermudų trikampis“ (1974) autoriaus, naujos knygos tema. Šio įvykio tiesa niekada nebuvo nustatyta, ko gero, todėl, kad visi su juo susiję duomenys buvo daugiau ar mažiau melagingi.

Manoma, kad Karlosas Aljendė mirė 1986 metais vienoje Kolorado senelių prieglaudoje, kur jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Komentuok su Facebook paskyra: