Pasigirdus daugybei pranešimų apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) žmonės ėmė tuo domėtis. NSO fenomeno tyrimo draugijos stengėsi nustatyti ryšį tarp šių objektų ir jų pastebėjimo vietų.
Buvo padarytas sensacingas atradimas, susijęs su NSO fenomenais. Kai kurie tyrinėtojai, aiškinęsi skraidančių objektų pasirodymus, nubraižė linijų tinklą. Jis parodo skrydžių sistemingumą tuo tinklu. Pirmasis tokius tyrimus pradėjo prancūzų inžinierius ir NSO stebėtojas Aimė Michelis (Aimé Michel).
Kai 1954 metais Prancūzijoje stebėtus NSO jis pažymėjo žemėlapyje, pastebėjo reguliarumą. Visi NSO skridimo keliai išsidėstė tiesiomis linijomis. Kai kuriuose taškuose NSO būdavo daugiau, nes linijos kryžiuojasi. A. Michelis tokį išsidėstymą linijomis pavadino ortotenija, tai reiškia „išsidėstę tiesiomis linijomis“. Panašūs stebėjimai kitose pasaulio vietose taip pat sudaro tinklą, be kita ko, ir Ispanijoje bei Brazilijoje.
Vargu ar galėtų būti toks reguliarus atsitiktinumas, nes kuo daugiau stebima, tuo aiškesni skrydžių koridoriai. Kai daug stebima, galima daryti tinkamas išvadas. Aišku viena. Dažniausiai NSO yra matomi tose pačiose vietose. Jų judėjimo kryptys sutampa. Rodosi lyg jie turėtų savo skraidymo koridorius ar takus.