Vienas žinomas pranešimas apie galimą NSO pasirodymą atsirado XIX-o amžiaus pabaigoje, kai tūkstančiai nustebusių amerikiečių danguje virš Teksaso ir Kalifornijos valstijų stebėjo šviečiančius objektus, panašius į cigarus. Vietiniame Teksaso laikraštyje buvo aprašytas keistas nutikimas, kurį 1897 m. balandžio 27 d. patyrė teisėjas Lourensas A. Birnas, nepriekaištingos reputacijos žmogus:
„Praėjusi penktadienį, kai buvo atliekami žemės sklypų matavimo darbai pelkėtoje vietovėje netoli Misisipės intako Makkinio žiočių, Lourensas Birnas iš tankmės išėjo į proskyną ir ten pamatė, didžiuliam savo nustebimui, labai keistą objektą. Priartėjęs prie jo, teisėjas suprato, kad tai greičiausiai yra vienas iš tų skraidančių objektų, apie kuriuos pastaruoju metu dažnai rašoma laikraščiuose. Birnas pastebėjo tris nedidelio ūgio žmones, kurie tarpusavyje kalbėjo nesuprantama kalba. Išsigandęs teisėjas leidosi bėgti nuo objektą, kuris, atrodo, ieškojo vietos nutūpti. Į vežimą nedelsdami sušoko pirklys Džeimsas Aivenas, pardavėjas Elis, parfumerijos pardavėjas Benas Bulendas bei dar du vyriškiai ir nuginė arklius mašinos kryptimi. Ji nusileido maždaug 6 mylios nuo miesto. Kai persekiotojai buvo maždaug už 250 metrų nuo mašinos, ji atsiplėšė nuo žemės ir nuskrido šiaurės kryptimi. Prieš pakildami, mašinoje sėdintys keisti žmonės metė į persekiotojus dvi akmens nuolaužas. Jie nuolaužas parvežė į miestą, kur jas galėjo apžiūrėti visi norintys. Šių akmenų kilmė nežinoma. Lingrove buvo jaučiamas sujudimas, nes beveik visi miestelio gyventojai matė objektą, kai jis skrido virš jų galvų.“
XX-o amžiaus 4-o dešimtmečio pradžioje Europoje, dažniausiai Skandinavijoje, liudininkai dažnai matydavo didžiulius daugiamotorius skraidančius objektus, nors transporto lėktuvai tuo metu tik buvo pradėti kurti. Viena liudininkų grupė, kurią sudarė penki žmonės, tvirtina, kad matė didžiulį lėktuvą su 8 propeleriais. Keistų skraidančių objektų persikūnijimas į aparatus su propeleriais tikriausiai buvo susijęs su daugybe straipsnių ir nuotraukų spaudoje.
1946 m. birželio 10 d. virš Suomijos buvo pastebėtas skraidantis objektas, panašus į vokiečių raketą „Fau-2“. Danguje virš Švedijos ir Norvegijos taip pat buvo pastebėti cigaro formos aparatai, galintys skristi iki 1600 km/h greičiu.
Kai kurie pačios NSO egzistavimo idėjos priešininkai pastebėjo, kad istoriškai nežinomų skraidančių aparatų forma atitiko tuo metu žmogaus sukonstruotų aparatų formai. Brolių Mongolfjė balionų metu buvo kalbama apie į kamuolį panašius NSO, XIX-o amžiaus pabaigoje jų forma priminė cigaro formos dirižablius, o vėliau – propeleriais varomus lėktuvus. Tačiau NSO egzistavimo šalininkai, tarp kurių yra astrofizikas daktaras Morisas Džeksonas, gina savo idėją, aiškindami akivaizdų sutapimą tuo, kad NSO „konstruktoriai“ gali pritaikyti savo aparatų formą bet kokio amžiaus technikai. Be to, juk taip nesinori daugybę liudininkų iš praeities faktų falsifikacija.
Beveik tokios pačios nuomonės laikosi ir kitas NSO tyrinėtojas Džonas Kilas: „NSO tikriausiai yra mūsų sąmonei nesuvokiami objektai. Jie prieštarauja žinomiems gamtos dėsniams. Atrodo, kad savo metamorfozėmis (formų keitimais) jie bando prisitaikyti prie mūsų proto galimybių. Tūkstančiai kontaktų su nežemiškomis būtybėmis verčia daryti išvadą, kad jie į jus žiūri, kaip į jaunesnius proto brolius…“