Speciali NSO tyrimų grupė Kinijoje

Nedaugeliui žinoma, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje, Kinijoje buvo sukurta speciali kariuomenei pavaldi NSO tyrimo grupė. Priežastis buvo paprasta: šiaurės vakarų Sin-dziango ir Gansu provincijose, kurios ribojosi su Tarybų Sąjunga ir Mongolija, ypač dažnai rodėsi NSO. Neaišku, ar buvo nujaučiama, ar tiksliai žinoma, kad vyksta kažkas nepaprasta.To ilgai nenuslėpsi nuo žmonių ir nepaaiškinsi kaimynių iš šiaurės kariniu aktyvumu.

Keistų skraidančių objektų pastebėta visoje šalyje. Kareivis Cen Ču pranešė apie matytą nežinomą skraidantį objektą 1971 metų rugsėjo pabaigoje. Jo karinis padalinys buvo Dingsian mieste, Hubei provincijoje. Cen Cu padalinys atliko užduotį mažame slėnyje netoli miesto, kai 19 valandą 30 minučių šiaurėje virš kareivinių pasirodė į kamuolį panašus objektas. Atrodė, kad rutulys aplinkui gausiai leido garus. Keletą sekundžių jis dar buvo matomas danguje, žybtelėjo šviesos spindulys ir jis pakilo. Vėl kiek pakabėjo vienoje vietoje ir pakilo. Dar keletui sekundžių sustojo, šiek tiek nusileido ir dingo iš akiračio.

Per tą laiką apie įvykį spėjo pranešti budėjusiam karininkui. Šis paskui objektą pasiuntė patrulį, kad sektų objektą nuo žemės. Patrulis važiavo paskui objektą kokius 6 km, tačiau turėjo grįžti, nes toliau kalnuose keliai buvo nepravažiuojami.

1978 metų spalio 23 dieną skraidantį objektą matė šimtai kareivių. Tai įvyko virš karinių oro pajėgų bazės Lintiao, Gansu provincijoje. Šioje bazėje įsikūrusios naikintuvų eskadrilės pilotai ir keli šimtai kareivių tuo metu žiūrėjo kino filmą, kuris, kaip Kinijoje įprasta, buvo rodomas lauke. Apie 20 valandą, kai filmas tik ką buvo prasidėjęs, žiūrovai keistai subruzdo. Beveik vienu metu visi pažvelgė į giedrą dangų. Jame rytų kryptimi judėjo didelis objektas. Jis išniro iš už horizonto ir skrido link žiūrovų. Kurį laiką jo nesimatė per už 60 m esančius statinius.

Visi vieningai tvirtina, kad objektas buvo didelis, pailgos formos, neryškių kontūrų. Ant objekto buvo du prožektoriai, skleidžiantys šviesą, iš paskos nusidriekė šviečiantis rėžis. Šviesų priekinėje ir užpakalinėje dalyse ilgis bei ryškumas kito ir apšvietė kažką panašaus į rūko debesį, supantį skraidantį objektą. NSO judėjo gana lėtai, nelabai aukštai. Jis uždengė maždaug 20—30 procentų matomo ploto. Dar 2—3 minutes buvo matomas, paskui pradingo vakaro danguje.

Šis įvykis ypač svarbus, nes jį matė daug liudininkų ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Bazėje susirinkę karinių naikintuvų pilotai lyg susitarę tvirtino, kad stebėtas objektas nepanašus į jokį matytą lėktuvą. Jie atmetė kitus minimus variantus: meteoritus, paukščių ar skėrių būrius. Jie tvirtai atmetė optinę apgaulę, ragindami pasikliauti jų, kaip lakūnų, patyrimu. Skraidydami jie buvo įpratę nustatyti objektą pagal jo konstrukciją.

Jų argumentų negalima lengvabūdiškai atmesti. Naikintuvų lakūnai buvo nuosekliai mokomi per dešimtąsias sekundės dalis tiksliai atpažinti artėjantį lėktuvą, nes nuo to priklauso jų gyvybė. Jie privalo žaibiškai nuspręsti, kokių priemonių imtis. Viskas turi vykti kuo greičiau. Minėtu atveju pilotai net labai daug laiko galėjo stebėti. Užkietėję NSO fenomeno skeptikai tokiu atveju, kai tiek daug kvalifikuotų liudininkų, turėtų gerai pasukti galvas galėtų reiškinį paaiškinti natūraliomis aplinkybėmis.

Komentuok su Facebook paskyra: