Centrinėje Azijoje, kaip ir kitose mūsų planetos vietose, „šių dienų“ NSO amžius turėjo prasidėti gerokai prieš 1947 metų birželio 24 dieną. Tą dieną verslininkas ir sportinio lėktuvo lakūnas Kenetas Arnoldas (Kenneth Arnold) pastebėjo kelis neaiškius objektus, neįprastai skrendančius virš Amerikos vakarų pakrantės kalnų. Apie šį nelabai reikšmingą atvejį (jis priskiriamas nesensacingų NSO stebėjimų dieną kategorijai) sužinota iš daugybės straipsnių spaudoje. Kenetas Arnoldas viename interviu šį fenomeną pirmą kartą pavadino „skraidančiomis lėkštėmis“.
Daug anksčiau, 1893 metų gegužės 25 dieną „Caroline“ garlaivio, buvusio tarp Šanchajaus ir Japonijos, įgula pastebėjo būrį skraidančių diskų. Jie lėtai judėjo tarp laivo ir netoli esančios Kiušu salos šiaurės kryptimi. Įgula, dvi valandas stebėjusi diskus pro teleskopą, nustatė, kad jie yra raudonos spalvos ir skrisdami paskui palieka rudų dūmų juostą.
Olandų garlaivis „Valentijn“ Kinijos vandenyse taip pat sutiko nežinomą skraidantį objektą. Garlaivio komanda 1910 metų rugpjūčio 12 dieną pamatė ties vandens paviršiumi skrendantį žėrintį ratą. Jis sukosi ir skriejo dideliu greičiu virš jūros ir netrukus dingo.
Amerikiečių bombonešių eskadrilės, skrendančios į Japoniją virš Ramiojo vandenyno, savo kolegoms Europos fronte pranešė apie nesuprantamus Foo-Fighter. Jie švietė nuo oranžinės iki raudonos spalvomis nakties danguje, sekė lėktuvus, o jų greitis apstulbino lakūnus. Lakūnų manymu, objektai skrido maždaug 800 km per valandą greičiu. Propeleriniai Antrojo pasaulinio karo lėktuvai skraidydavo paprastai 300—500 km per valandą greičiu. Tik pirmieji reaktyviniai naikintuvai, pasirodę karo pabaigoje, galėjo skristi 700 km per valandą greičiu, tačiau negalėjo atlikti nutrūktgalviškų manevrų. Dieną pastebėti Foo-Fighter buvo panašūs į sidabrinius diskus arba rutulius.
Iš pradžių sąjungininkai tuos objektus laikė slaptuoju japonų ginklu kovos lauke. Deja, Japonijai kapituliavus turėjo ieškoti geresnio paaiškinimo. Tyrinėjant nugalėtos Japonijos dokumentus paaiškėjo, kad jų pilotai taip pat buvo persekiojami tų nežinomų objektų. Japonai, priešingai, manė, kad tai amerikiečių ginklai.
Po karo ilgą laiką iš Kinijos nebuvo jokių žinių apie NSO reiškinius. Kapituliavusi Japonija pasirinko vakarietiško vystymosi kelią, o Kinija – priešingai. Net iki aštuntojo dešimtmečio visos kalbos apie tokius fenomenus buvo apšaukiamos oportunistinėmis, nekalbant apie svarstymus, kad tie reiškiniai galėtų būti tikroviški.
Išvadavę Kinijos teritorijas iš okupantų po Antrojo pasaulinio karo, komunistai, vadovaujami Mao Dzedungo, pasinaudojo palankia situacija. Jie pelnė liaudies simpatijas, ypač kaime. 1948 metais jie ėmėsi iniciatyvos ir beveik per metus perėmė valdžią visoje šalyje. 1949 metų spalio 1 dieną Mao Dzedungas paskelbė Kiniją Liaudies Respublika.
Nuo tos dienos marksizmo ideologai nurodinėjo, kaip kinams gyventi ir mąstyti. Marksistinė doktrina neleido užsiimti netradiciniais mokslais. Jiems priskiriamas ir neatpažintų skraidančių objektų fenomenas. Marksistinė pasaulėžiūra nepripažino dievo sąvokos, juo labiau — nežemiškų civilizacijų. Visa buvo paaiškinama ir žemiška. Kadangi komunistinė ideologija buvo valstybinė, ją galima palyginti su Romos popiežių neklystamumu viduramžiais. Tą neklystamumą įrodinėjo pasitelkę inkviziciją.
1976 metais mirus Mao Dzedungui padvelkė pirmieji liberalumo vėjai, tačiau apie mums rūpimą temą niekas nekalbėjo. Tai buvo vadinama „kariniais imperialistų išradimais“, pateisinusiais didėjančias gynybos išlaidas. Panašios taktikos laikėsi ir Tarybų Sąjunga. Ši kvailinimo politika metų metus puikiai pasiteisino.
Kinijoje viskas pasikeitė 1978 metų lapkričio 13 dieną, kai drąsus žurnalistas Seng Hengjenas didžiausiame Pekino laikraštyje „Renmin Ribao“ („Liaudies laikraštis“) išspausdino straipsnį apie NSO. Per kitus dvejus metus kituose Kinijos laikraščiuose pasirodė ir daugiau straipsnių: liudininkų pilotų pranešimų, mokslininkų nuomonių, žinučių iš viso pasaulio.
Didžiulė informacijos lavina pajudėjo. Visoje Kinijoje pradėta perdėtai domėtis lig šiol nutylėta tema. Šimtai laikraščių apie kosminius tyrimus skaitytojų pasisakė už tai, kad vyriausybė imtųsi tirti NSO fenomeną. Vyriausybė greitai sureagavo – ji įpareigojo Uhano universitetą sudaryti NSO tyrimų grupę. Štai taip NSO fenomenas Kinijoje tapo visiems žinomas ir suprantamas kaip realus dalykas.
Žmonės nenustatytais objektais taip susidomėjo, kad minėtos tyrimo grupės leidinio „Laikraštis apie NSO tyrimus“ per kelias dienas buvo parduota 300 000 egzempliorių. Nuo šiol daugybė žmonių – civilių ir kariškių – nedvejodami rašė laiškus į laikraščius ir žurnalus, pasakojo patirtus nutikimus.
Daug nuveikė tikrindamas ir vertindamas NSO stebėtojų Kinijoje informaciją JAV gyvenantis Paulius Dongas (Paul Dong). Jis, kaip APRO (Aerial Phenomena Research Organization) narys, 1981 metais keliavo po Kiniją ir skaitė keletą paskaitų didžiausiuose šalies universitetuose. Po paskaitų rinko šimtų liudininkų pasakojimus. Nemažai jų pateikė savo knygoje, puikiai iliustruojančioje NSO fenomeno pasireiškimą Kinijoje.
1964 metų sausio 1 dieną daugybė Šanchajaus gyventojų stebėjo didžiulį cigaro formos objektą, skrendantį pietvakarių kryptimi. Netoli esančioje karinėje oro laivyno bazėje netilo skambučiai. Komendantas įsakė persekioti, kaip manyta, priešo lėktuvą.
Tuoj pat į orą pakilo MIG naikintuvai ir nuskrido skraidančio objekto kryptimi – jį reikėjo priversti nutūpti. Persekiojimas baigėsi nesėkme — NSO pabėgo. Vadovybei buvo pranešta, kad „Kinijos oro erdvę pažeidė JAV lėktuvai“, o byla buvo kuo skubiau padėta į stalčių.
Tą kartą kaltę dėl pasirodžiusio NSO suvertė amerikiečiams, kitą kartą – rusams. Kad būtų aiškiau, apibūdinsiu to laikotarpio politinę padėtį. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje nuomonės apie ideologiją, politiką ir teritoriją dažnai nesutapdavo su šiaurine kaimyne. 1960 metais Tarybų Sąjunga nutraukė keletą techninių ir finansinių projektų, 1965 metais ji išvarė iš šalies kinų studentus. Vis kilo nesutarimų dėl teritorijos, todėl 1969 metais įvyko kruvinas karinis susirėmimas pasienyje šiaurės rytuose.
Tada pasirodantys NSO buvo aiškinami kaip puolantis „agresorius iš šiaurės“.