NSO Rusijoje

Prieš keletą metų Rusijoje, Valstybinio Istorijos muziejaus archyvuose buvo aptiktas 1808 metais parašytas nežinomo skraidančio objekto aprašymas. Vadovaujantis mokslinis darbuotojas, istorijos mokslų kandidatas Aleksandras Afanasjevas studijavo garsaus Maskvos gyventojo, senatoriaus ir slaptojo patarėjo Piotro Poludenskio raštus, tarp kurių ir aptiko aprašymą, primenantį šiuolaikinius pasakojimus apie NSO.

Mokslininkas Afanasjevas pasakoja, kad rastame dokumente aprašomas skraidantis objektas, galintis greitai skristi ir staigiai sustoti, keisti kryptį, skleisti ryškią šviesą, turintis taisyklingą geometrinę formą. Užrašai padaryti ant popieriaus su vandens ženklais. Prie keistojo objekto aprašymo buvo pateiktas paveiksliukas.

Norėdamas daugiau sužinoti apie aprašytus 1808-ų metų įvykius, Afanasjevas kreipėsi į Valstybinį Sternbergo vardo astronomijos institutą. Astronomijos istorijos sektoriaus mokslinė darbuotoja Galina Ponomariova papasakojo, kad instituto archyvuose atsitiktinai išliko 1808 metų Gamtos tyrinėtojų draugijos posėdžio rankraštis. Jame yra įrašas prancūzų kalba, kuriame pranešama, kad Maskvos universiteto vyresnysis dėstytojas Andrejus Cebotariovas stebėjo dangaus kūną ir pateikė tokius duomenis:

„1808 m. rugsėjo 1 d. 20 valandą 7 minutės buvau savo namuose ir išgirdau garsų traškėjimą. Pažiūrėjau pro langą ir pamačiau stačiakampį maždaug 6,35×0,35 m dydžio objektą, lanku kylantį į dangų. Maždaug 2-3 km aukštyje objektas pakibo virš Kremliaus. Jo šone suspindo ryškus ugninis kamuolys, kurio diametras buvo 1-1,5 m. Ji švietė apie 5 sekundes. Kai ugnis užgeso, objektas ėmė vienodu greičiu kilti aukštyn ir buvo matomas dar 2 minutes.“

Valstybinio istorijos muziejaus darbuotojai archyvuose aptiko dar vieną keistą pasakojimą: „Tulos miestietis, miesto Dūmos deputatas Andrejus Kazačichinas 1875 m. vasario 24 d. savo dienoraštyje užrašė, kad danguje matė keistą kamuolį, kuris pakilo labai aukštai ir su trenksmu pavirto kažkuo baltu, panašiu į gyvatę su apvalia galva ir ilga besiraivančia uodega. Visa tai jis stebėjo 10 minučių ar kiek ilgiau.“

Ponas Kazačichinas dienoraštį rašė beveik 32 metus. Valstybinio Istorijos muziejaus darbuotojų žodžiais, sprendžiant iš kitų įrašų, jis nepanašus į žmogų, galinti prifantazuoti nežinia ką. Jis rašė apie viską: apie imperatoriaus šeimos narius, kurie keliavo per Tulą, garsių meno veikėjų gastroles, rinkimus į Dūmą, karinių dalinių įkūrimą mieste, gimimus ir mirtis savo pažįstamų žmonių šeimose. Apie šį paslaptingą įvykį aprašyta labai kasdieniškai, neskiriant jam ypatingo dėmesio.

Komentuok su Facebook paskyra: