NSO tyrimų centras

Ši pasaulinė organizacija buvo įkurta 1973 m. Evanstone (Ilinojaus valstija, JAV). Nuo centro įkūrimo iki savo mirties 1986 metais jam vadovavo pasaulinio garso ufologas Hainekas. Archyvuose sukaupta daugiau kaip 50 tūkstancių pranešimų apie pastebėtus NSO ir daugiau kaip 5 tūkstančiai knygų ir nuotraukų ufologijos tematika. Į NSO centrą galima skambinti bet kuriuo paros metu ir pranešti apie matytus nso objektus.

Dž.A.Haineko pasiūlymu buvo sukurta mokslinė pastebėtų NSO klasifikacija. Pirmiausia, visi pranešimai apie pastebėtus NSO buvo suskirstyti pagal atstumą nuo stebėtojo iki objekto į dvi grupes. Šios grupės buvo pavadintos „Tolimi kontaktai“ (virš 200 metrų) ir „Artimi kontaktai“ (iki 200 metrų). Savo ruožtu „Tolimi kontaktai“, skirstomi į tris grupes: „Naktinės ugnys“, „Dieniniai diskai“ ir „Radiolokaciniai-vizualiniai kontaktai“. Turima mintyje šviečiantys dariniai, susidarę naktiniame danguje, disko formos objektai, pastebėti dienos metu, ir žybsniai radiolokacinių prietaisų ekranuose, sutampantys su vizualiais NSO stebėjimais.

Labiausiai intriguojantys yra „Artimi kontaktai“ (iki 200 m atstumo), kurių metu galima detaliai apžiūrėti nežinomą objektą. Šie stebėjimai buvo suskirstyti į tris grupes: „I, II ir III tipo artimi kontaktai“.

Esant „I-o tipo artimam kontaktui“ stebėtojas NSO mato iš nedidelio atstumo. Beje, objektas niekaip nesąveikauja su stebėtoju ar supančia aplinka (arba toks sąveikavimas nepastebimas).

„II-o tipo artimi kontaktai“ pasižymi tuo, kad jų metu vyksta nežinomo objekto sąveika su stebėtoju ir supančia aplinka – užgesinami automobilių varikliai, atsiranda išdegintos žemės plotai bei kitokie poveikio augalijai, gyvūnijai bei žmonėms pėdsakai.

„III-io tipo artimo kontakto“ metu liudininkai mato NSO pilotus, kurie dar vadinami „humanoidais“ arba „enlonautais“, kurių išvaizda daugiau ar mažiau panaši į žmogaus, arba visiškai nepanašius į žmones, paliekančius „mechaninių žmonių“ įspūdį. Šios būtybės paprastai nekontaktuoja su liudininkais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais padažnėjo pranešimų apie „labai artimus kontaktus“, kurių metu netgi prievarta pagrobiami NSO pasirodymo liudininkai.

Matomos „Artimų kontaktų“ pasekmės

Pirmiausia reikia paminėti fizinius pėdsakus. Tai gali būti suspausta ar išdžiūvusi augmenija, nulaužti krūmai ar ant žemės atsiradę įtartini atspaudai. Kartais dirvos pavyzdžiai tiriami laboratorijose, kur nustatomas trumpalaikis aukštos temperatūros poveikis dirvai, cheminiai pakitimai, kurių nėra kontroliniuose pavyzdžiuose.

Medikų duomenimis, po „Artimų kontaktų“ NSO stebėtojams gali atsirasti nudegimo žymės, akių uždegimai, laikinas apakimas ar netgi pasveikimas nuo įvairių ligų be jokių gydomųjų veiksmų.

Ypač svarbios yra sėkmingai padarytos NSO nuotraukos, kurios yra patys svariausi įrodymai apie šių objektų egzistavimo realumą. Padirbtos nuotraukos yra nesunkiai demaskuojamos. Kai kuriose nuotraukose netgi matomos objektų konstrukcijos detalės – tik tai buna ypač reti atvejai.

Patarimai atsitiktiniams stebėtojams

Pirmiausia, reikia į pasirodžiusį objektą atkreipti kitų šalia esančių žmonių dėmesį. Jeigu šalia yra foto aparatas ar filmavimo kamera, reikia padaryti kiek galima daugiau nuotraukų ar kuo daugiau nufilmuoti.

Po įvykio būtina viską smulkiai atrašyti, ką teko pamatyti, įtraukiant netgi, atrodo, mažai reikšmingas smulkmenas. Labai svarbu užfiksuoti nežinomo objekto išvaizdą, spalvą, judėjimo pobūdį, dydį ir kitus atmintyje išlikusius duomenis. Taip pat būtina užrašyti kitų liudininkų duomenis – vardus, telefonus ir pan. Jei NSO buvo nusileidęs ant žemės, tai šią vietą reikia palikti tokią, kokia ji yra, tik galima padaryti fotonuotraukų. Apie pastebėtą nežinomą objektą reikia pranešti į NSO tyrimų centrą, iš kur bus komandiruota ekspertų grupė.

Komentuok su Facebook paskyra: