Iš visų keistų ir šlykščių paslaptingų pasaulio pabaisų vargu ar kuri nors yra labiau aplinkinių mėgstama už baltį (Whitey) — Baltosios upės pabaisą (White River Monster). Arkanzaso valstijos įstatymų leidėjai netgi teritoriją, kur jis dažniausiai sutinkamas — Niuporto miesto apylinkes — paskelbė Baltosios upės pabaisos buveine. Čia draudžiama legendinę baidyklę „gaudyti, žudyti, persekioti ar sužeisti“. Tačiau taip buvo ne visą laiką — iš pradžių vietos gyventojai norėjo pabaisą susprogdinti dinamitu.
Pirmą kartą baltis buvo pastebėtas 1890 m. Paskui jis vėl pasirodė 1915-aisiais, tačiau tik 1937 m. liepos pirmą savaitę jis sukėlė tikrą sąmyšį. Žvejodami didžiosios Misisipės intake Baltojoje upėje vyrai nusistebėjo, kad vos pajėgia ištraukti tokią gausybę žuvų. Tą dieną srovės sūkuryje žvejai pastebėjo keistu padarą. Apie tai papasakojo gretimos plantcijos savininkui Bramletui Beitmanui. Nors buvo skeptikas, tačiau jis sutiko apžiūrėti žvejų radinį. Tai, ką jis pamatė, apstulbino: vandens paviršiuje plūduriavo 4 ar 5 pėdų pločio ir 11 pėdų ilgio pabaisa. Jos oda buvo kaip dramblio, galva — kaip šamo.
B. Beitmanas nusprendė, kad pabaisa sunaikinti jo pasėlius, todėl kreipėsi į vietinius pareigūnus, kad šie išsprogdintų tą vietą su TNT (trinitrotoluolu). Vietos valdžia leidimo nedavė, tačiau žinia apie šį padarą pasklido labai plačiai. Žmonių atvykdavo net iš Kalifonijos. Kai kurie atsiveždavo filmavimo kameras, kiti — sprogmenų; kalbama, kad vienas atvykėlis buvo atsivežęs net kulkosvaidį. Planas sugauti pabaisą didžiuliu tinklu žlugo dėl pakrantės medžių. B. Beitmano iškviestas jūrų naras taip pat nieko nerado. Nepaisant daugiau kaip šimto patvirtintų liudijimų, surinktų per trumpą laiką, žmonių susidomėjimui pabaisa atslūgus B. Beitmanas buvo gyventojų apkaltintas dėl sukelto triukšmo.
Taigi baltį pamiršo, tačiau 1971-ųjų birželį jis vėl pasirodė. Priešais tris žvejojančius bičiulius ištryško milžiniškas vandens fontanas, išniro dvidešimties pėdų ilgio dygliuota nugara pabaisa, ir vėl paniro. Vienas iš vyrų suspėjo pabaisą nufotografuoti. Nuotrauką jis pardavė dienraščiui Nevuport Daily Independent. Šioji įspūdžio ją mačiusiems nepadarė, o vėliau redakcija apskritai pametė jos originalą.
Vis dėlto tą ilgą pilkos spalvos padarą, kartkartėmis iškylantį virš Baltosios upės vandens paviršiaus, matė daugybė liudininkų. Kai kurie jų teigė, kad jo ilgis sulig prekiniu vagonu, kad jo oda lygi ir švelni, tarsi nušveista. Kiti sakė, kad jis skleidžia keistus garsus, primenančius karvės mykimą ar arklio prunkštimą. Tie, kurie aiškiai matė pabaisos snukį, teigė, kad jai iš kaktos kyšo keistas ragas.
Netolimoje Tauhedo (Towhead) saloje buvo rasti keisti 35 cm pėdsakai. Į įvykio vietą buvo skubiai išsiųsti CBS korespondentai parengti reportažo. Paskutinis žinomas pranešimas apie susidūrimą su pabaisa buvo gautas liepos pabaigoje, kai du žvejai pareiškė, kad ji atsitrenkė į jų valtį. Straipsniai spaudoje padarė savo darbą, ir 1973 m. vasarį Arkanzaso Senatas priėmė pabaisą ginančią rezoliuciją.
Remdamiesi liudininkų parodymais kai kurie specialistai tiki, kad baltis gali būti pasiklydęs jūrų dramblys. Šie gyvūnai išauga iki 6 metrų ilgio, o pabaisos keliamo triukšmo, odos ir kaktos išaugos apibūdinimas sutampa su jūrų dramblio apibūdinimu. Taip pat žinoma, kad jūrų drambliai kasmet migruodami nukeliauja 10tūkstančių kilometrų, taigi šis galėtų būti paklydėlis. Tačiau artimiausia jūrų dramblių kolonija yra Amerikos Vakarų pakrantėje, vadinasi, kad patektų į Baltąją upę, jis būtų turėjęs perplaukti Panamos kanalą. Be to, jūrų drambliai viso labo gyvena apie penkiolika metų. Vadinasi, aptikti tą patį gyvūną šimtą metų neįmanoma. Kad ir kas būtų baltis, per kitą savo pasirodymą Arkanzase jis gali tikėtis jei ne džiaugsmingo, tai bent jau šilto sutikimo.
Kada idedate nuotrauka , po ja palikite saltini is kur ji yra paimta.
Kokia cia jums pabaisa? y ruonio gimine cia man panasiau :d nk yspudingo cia nematau