1929-ais metais vienuose Konstantinopolio rūmuose buvo aptiktas žemėlapis, kuriame buvo nurodyta jo sudarymo data – 1513-ieji metai. Šį žemėlapį sudarė Turkijos laivyno admirolas Piris Reisas, sudarydamas geografinį atlasą. Jis pats keliavo nelabai daug, tačiau atlaso sudarymui panaudojo apie 20 kartografinių šaltinių. Septyni tokie šaltiniai siekė Ptolemėjo laikus, kai kurie priklausė Aleksandrui Makedoniečiui. Iki mūsų dienų paties atlaso neišliko.
Tiesiog stebuklingo atsitiktinumo dėka išliko tik keli lapai iš jo, kurie 1911-ais metais buvo išspausdinti Europoje. Tačiau tada į juos niekas neatkreipė dėmesio. Tik 1956-ais metais, kai vienas turkų karininkas padovanojo žemėlapį Amerikos jūrų kartografijos valdybai, kariniai JAV kartografai atkreipė dėmesį, kad žemėlapyje pavaizduota Antarktidos kranto linija. Ir tai buvo padaryta 300 metų iki žemyno atradimo!
Žemėlapyje pavaizduoti geografiniai objektai puikiai sutampa su seismografinės žvalgybos, kurią 1949-ais metais atliko švedų ir britų mokslinė ekspedicija, duomenimis. Tai reiškia, kad žemyno kranto linija žemėlapyje buvo atvaizduota dar iki to meto, kai Antarktidą padengė ledas. Šioje teritorijoje ledo storis yra apie 1,5 km. Kartografijos valdybos vadovas savo ataskaitoje rašė: „Mes neturime jokio supratimo, kaip šie duomenys atsirado 1513-ais metais sudarytame žemėlapyje“.
Ar tai reiškia, kad Piris Reisas pasinaudojo šaltiniais, kuriuos sudarė žmonės, matę Antarktidą iki jos apledėjimo? Vienintelis šio fakto paaiškinimas, kurį naudoja šiuolaikiniai mokslininkai – tai teorija apie periodinį Žemės ašigalių pasikeitimą. Pagal šią teoriją paskutinis toks pasikeitimas įvyko maždaug prieš 6 tūkstančius metų. Būtent tada Antarktidą vėl ėmė dengti ledas. Tai reiškia, kad kalbama apie jūrų keliautojus, kurie gyveno prieš 6 tūkstantmečius.
Kai profesionalūs kartografai palygino Pirio Reiso žemėlapį su šiuolaikiniu žemėlapiu, tapo aišku, kad jis tiesiog sutampa su tuo, kurį Antrojo pasaulinio karo metais sudarė JAV kartografai. Būdas, kuriuo sudarytas žemėlapis, turi turėti atskaitos centrą. Amerikiečių žemėlapyje tai buvo Kairas, kuriame karo metais veikė karinė bazė. Mokslininkas iš Čikagos Čarlzas Hepgudas, kruopščiai ištyrinėjęs Pirio Reiso žemėlapį, irgi atkreipė dėmesį, kad senovėje sudaryto žemėlapio, kuriuo pasinaudojo admirolas Reisas, ataskaitos centras irgi buvo Kairo apylinkėse. Galima daryti išvadą, kad senovės kartografais buvo egiptiečiai ar jų protėviai, pasirinkę šią vietą ataskaitos tašku. Taip pat paaiškėjo, kad senieji kartografai ne tik žinojo, jog Žemė yra apvali, bet ir sugebėjo paskaičiuoti ekvatoriaus ilgį, kuris nuo šiuolaikinių paskaičiavimų skiriasi vos 100 km. Susidaro įspūdis, kad daugybė žinių apie gamtą, tarsi paklusdamos nežinomam dėsniui, tam tikrame etape tampa žinomos žmonijai, o paskui vėl nugrimzta į užmarštį.