Pirio Reiso žemėlapis

1929 m. grupė istorikų Stambulo Topkapio rūmuose (Turkija) rado kai ką neįtikėtina. Jie aptiko žemėlapio fragmentą, nupieštą ant gazelės odos ir datuojamą 1513 m. Žemėlapyje smulkiai pavaizduota dalis Atlanto vandenyno, abi Amerikos ir Antarktida. Paslaptingasis žemėlapis buvo nupieštas praėjus vos keleriems metams po Kolumbo atradimo ir trimis šimtmečiais anksčiau negu žmonės sužinojo, kad Antarktida apskritai egzistuoja.

Ilgus metus buvo ginčijamasi ir diskutuojama, iš kur kartografas galėjo žinoti apie tokius dalykus. Gal šį žemėlapį sukūrė kokia labai išsivysčiusi senovės laikų tauta, gal ateiviai, o gal žemėlapio kontūrai buvo nubraižyti vadovaujantis to meto teorijomis ar žmonių vaizduote?

Žemėlapis buvo pavadintas jo autoriaus — Pirio Reiso (Piri Reis) — vardu. Pats žodis Reis iš tikrųjų reiškia admirolą. Buvo nustatyta, kad toks asmuo, vardu Muhidinas Piris (Muhiddin Piri), iš tikrųjų gyveno Turkų osmanų imperijoje ir vėliau tarnavo imperatoriškajame laivyne. Savo plaukiojimų metu jis rinko visus įmanomus tuo metu pasaulyje esančius žemėlapius, eskizus, piešinius ir diagramas. 1513 m., naudodamasis visa šia gausia medžiaga, jis nubraižė savo pirmąjį pasaulio žemėlapį, kuris dabar žinomas kaip Pirio Reiso žemėlapis. Žinoma, kad 1528-aisiais jis sudarė dar vieną pasaulio žemėlapį. Taip pat žinoma, kad toliau sėkmingai tęsė savo karinę karjerą, kol 1554-aisiais, sulaukusiam 90-ties metų, osmanų sultono įsakymu buvo nukirsdinta galva.

Išlikusiame žemėlapio fragmente pavaizduotas Atlanto vandenynas nuo Afrikos vakarų pakrantės iki Pietų Amerikos rytų pakrantės ir Antarktidos šiaurės pakrantė pietuose. Žemėlapyje Piris taip pat nurodė šaltinius, kuriais remdamasis jis nubraižė savo žemėlapį. Esą jis naudojosi IV a. ir dar senesniais žemėlapiais. Jo žemėlapyje nėra mūsų laikams įprastų platumą ir ilgumą žyminčių linijų. Žemėlapis sudarytas brėžiant apskritimus su išeinančiomis iš centro linijomis. Tokio tipo žemėlapiai, vadinamieji portulanai, nurodydavo plaukimo maršrutus, kelią nuo vieno uosto iki kito, tačiau juos sudarant neturėta tikslo nustatyti laivo geografinę padėtį. Tokie žemėlapiai viduramžiais buvo plačiai paplitę. Manoma, kad vienu tokių žemėlapių naudojosi ir K. Kolumbas, išsiruošęs ieškoti Amerikos.

Dauguma Pirio Reiso žemėlapio tyrinėtojų įsitikinę, kad tokiam žemėlapiui sukurti reikalingų geografijos ir matematikos žinių negalėjo turėti joks XVI ar ankstesnių amžių navigatorius. Iš tikrųjų XX a. 7-ajame dešimtmetyje JAV karinių oro pajėgų lakūnai patvirtino, kad žemėlapis esąs toks tikslus, jog naudodamiesi juo jie ištaisė kai kuriuos savo žemėlapių netikslumus. Kai kas teigia, kad tokį žemėlapį buvo galima sukurti tik iš oro, ir spėja, kad prieš tūkstančius metų jį nubraižė ateiviai iš kosmoso ir leido žmonijai pasinaudoti savo darbo rezultatais.

Labiausiai stulbina tai, kad žemėlapyje labai tiksliai atvaizduotas Antarktidos paviršius. Šis žemynas buvo atrastas 1818-aisiais, o jo paviršiaus žemėlapis buvo sudarytas tik 1949 m. bendromis britų ir skandinavų mokslininkų pastangomis. Žemės paviršiui po mylios storumo ledo sluoksniu „įžvelgti“ reikėjo šiuolaikinės įrangos. Mėginant tai paaiškinti buvo sukurta teorija, pagal kurią senovės tauta, naudodamasi labai modernia, mūsų dienų nepasiekusia technologija, sugebėjo tiksliai užfiksuoti žemyno paviršių, kol jis dar nebuvo padengtas ledu.

Kai kurie specialistai teigia, kad dar prieš 6000 m. Antarktida nebuvo padengta ledynų, tačiau kiti įsitikinę, kad žemyną ledas kausto mažiausiai šimtus tūkstančių metų. Dauguma kartografijos specialistų teigia, kad portolanų braižymo sistema tik atrodo tiksli. Daugelyje to meto žemėlapių buvo braižomi įsivaizduojami žemynai Atlanto pietuose. Vis dėlto kai kurių detalių tikslumas žemėlapyje yra nepaaiškinamas. Pavyzdžiui, tiksliai nurodyta Falklando salų geografinė platuma, nors jos buvo atrastos tik 1592 m.; Amerikos žemyne pažymėta tuo metu nežinoma Andų kalnų grandinė. Be to, ir Grenlandija parodyta kaip sudaryta iš trijų atskirų salų — o tai nustatyta tik XX a.

Taigi diskusijos tebevyksta. Ar Piriui Reisui viso labo nusišypsojo laimė sprendžiant kartografijos kryžiažodį? O gal Turkijos admirolas naudojosi žemėlapiais ir brėžiniais, kuriuos sukūrė išsivysčiusi tauta, gyvenusi mūsų planetoje prieš tūkstančius metų?

Komentuok su Facebook paskyra: