Indai, norėdami įrodyti savo tikėjimą aukštesniosiomis jėgomis, dažnai atsisako žemiškųjų malonumų. Kartais noras pademonstruoti ištikimybę dievams perauga į maniją, kuri beveik tampa savęs kankinimu. Bent taip jau mano kitų tradicijų besilaikantys žmonės. Pagalvokime patys – kuriam iš mūsų šaus į galvą mintis pakelti ranką į viršų ir daugiau jos nebenuleisti? Visa tai – Šivos, vieno iš vyriausiųjų induizmo dievų, garbei…
Savęs pažinimas
Indijoje, Naujajame Delyje gyvena Machantas Amaras Bharti. Anksčiau jis niekuo neišsiskyrė iš savo tėvynainių – buvo gana aukšto rango valdininkas, susituokė, nusipirko automobilį, pasistatė namą, susilaukė trijų sūnų… Gal netgi medį pasodino, t.y. padarė viską, pagal senovės išmintį, kas priklauso tikram vyrui. Kartą Amaras susapnavo sapną. Ką būtent pamatė sapne, šeimos galva niekam nepasakojo nepasakojo, tačiau staiga ir be jokių paaiškinimų jis metė darbą, namus ir apsigyveno palapinėje. Tačiau palapinėje ilgai nesėdėjo ir leidosi klajoti Indijos keliais – irgi be jokių paaiškinimų. Gal būt jis stengėsi atrasti kelią savęs tobulinimui, o gal jau tada nusprendė pašvęsti savo gyvenimą Šivos garbinimui. Dabar to niekas nežino. Taip Amaras klajojo trejus metus.
Praėjo metai, keliautojas suprato, kad jam nepavyko pasiekti savo tikslo – Šivai neįtiko, iki savo tobulumo buvo labai toli. Ir štai vieną dieną nutiko visiškai mums nesuprantamas dalykas -Amaras Bharti pakėlė dešinę ranką ir Dievas Šiva, kurio garbei Amaras paskyrė savo žygdarbį iki šiol jos nenuleido. Taip su pakelta ranka vyras gyvena net nuo 1973-ųjų metų.
Pirmuosius keletą metų raumenys ir sąnariai labai skaudėjo, tačiau asketas iškentė skausmą, o po to ranka ėmė nykti, pasidarė panaši į išdžiūvusią medžio šaką. Jeigu kas pjautų peiliu rankos odą, Amaras jokio skausmo nejustų. Taip jis ir vaikšto po Naująjį Delį – tarsi visą laiką balsuotų „už“. Gal Šivai patinka tokia auka. O gal dėka pakeltos rankos Amaras, kaip jam atrodo, tapo artimesnis galingajam dievui. Tačiau matant sulinkusius Amaro pirštus ir susisukusius nagus, kurie nekirpti jau 40 metų, galima suabejoti teigiama Šivos reakcija į tokį pagarbos jam išreiškimo būdą.
Ne rekordas svarbu
Pats Amaras tvirtina, kad šioje situacijoje jis įgavo daugiau, nei neteko. Bet kokiu atveju, jam pavyko pasiekti harmoniją su savuoju „aš“. Kas buvo Amaras anksčiau? Niekam nežinomas valdininkas, tėvas ir vyras. Tikri niekai! Dabar jis garsus visoje Indijoje, atsirado dešimtys pasekėjų, kurie Amarą garbiną vos ne taip pat, kaip ir dievą Šivą. Tiesa, pakartoti rekordą – 40 metų išgyventi su aukštyn iškelta ranka, kol kas niekam nepasisekė. Tačiau ne rekordas svarbu! O kas tada svarbu?..
Taip pat skaitykite
Nematomas žmogus – ar tai įmanoma?
Medis nešantis mirtį
Belmeso veidų paslaptys
Veidrodis ir mistika. Kas bendro?
Fokušimos teritorijoje pirmas išsigimimo atvejis 
2012 metų keisčiausios nuotraukos
Medis „prarijęs“ dviratį
Mėsininkas tapęs milijardieriumi
Anglijoje gaminamas akmens anglies sūris
Mongolijos kirminas
Joks žmogus negali taip ilgai išlaikyti rankos iškeltos. Greit raumenis pakerta. Man rodos tam seniui ranką sutraukė, ar yra kažkokia sveikatos negalia, nuo kurios ta ranka suakmenėjo ir kaip kuolas stovi vietoje. Nei sulenksi, nei nuleisi. O tas nenori tikrintis sveikatos ir tipo koks aš maladiec. Skiedalai, ir viskas. Jei kas bent tiki tom nesąmonėm, tegul pabando bent 4h, ranką iškėlęs ir nesulenkus palaikyt. Pažėčiau ar bent išlaikytumėt. Ir išvis koks tūpas kažkoks rankos siekimas, geriau eitų žmonėms padėtu su ta papildoma ranka, o ne ore laikytų be jokios tolkos. Žmonėms rankos duotos darbams atlikti o ne š. malti kaip tas senis.
Bybi iskeles tegu pabando pabut. bent metus. VA TADA RESPECT.