Mes įpratę, kad daiktai bei situacijos, kurias nufotografuojame, lieka fotonuotraukoje. Tai, ką darė amerikietis Tedas Seriousas šeštajame dešimtmetyje, panašu į raganystę. T. Seriousas galėjo padaryti ant polaroido juostos nuotraukas, susikaupęs žiūrėdamas į objektyvą. Šis sugebėjimas padaryti „minčių nuotrauką“ iš pradžių atrodė taip absurdiškai, kad net parapsichologai nedrįso oficialiai tuo užsiiminėti. Denverio (Kolorado valstija) universiteto psichoanalizės profesorius Džiulas Eisenbadas leido pademonstruoti fenomeną, nors pats tuo visai netikėjo.
1964 m. balandžio 3 d. „Palmer Hous“ Čikagoje jis susitiko su Tedu Seriousu, prasirūkiusiu alkoholiku, anksčiau dirbusiu pasiuntiniu viešbutyje. Dž. Eisenbadas nenujautė, kad užsimegs daug metų truksiąs bendradarbiavimas. Profesorius tikėjosi Čikagoje sutikti apgaviką ir gerai tam pasiruošė. Jis atsigabeno gerai supakuotas fotojuostas. Vieną jų įdėjo į savo polaroido aparatą, kurio neišleido iš akių. Tikėdamasis būti apgautas, susikaupė. T. Seriousas taip pat susikaupė, susiraukė, stenėjo ir atrodė kenčiąs. Tada leido iš polaroido aparato, į kurį taip susikaupęs žiūrėjo,išimti nuotrauką. Vos blykstelėjus blykstei Dž. Eisenbadas išėmė nuotrauką. Tai buvo staigmena. Nuotraukoje buvo ne susiraukęs T. Seriouso veidas, o pastatas! Dž. Eisenbado įsitikinimas, kad jį apgaudinėja, susvyravo. Jis nusprendė įstabius vyruko gebėjimus visapusiškai ištirti ir pakvietė į Denverį. Po kelių mėnesių pradėjo daugybę eksperimentų, kurie turėjo vykti trejus metus. Jų metu liudininkais
kvietė įvairius mokslininkus: fizikus, psichologus, psichiatrus bei optikų ir televizijos darbuotojų komandas. Jiems griežtai stebint buvo padaryta daugybė nuotraukų.
Jose atsirasdavo netikėčiausių dalykų: gatvės ir namai, Paryžiaus Eifelio bokštas ir Miuncheno Frauenkircho bažnyčios bokštai, net palydovas, skrendąs aplink žemę. Dažniausiai nuotraukose atsirasdavo vaizdai ir scenos, kuriuos T. Seriousas pažinojo, pats patyrė ar skaitė laikraščiuose. Kartais tai buvo įspūdžiai, kuriuos patyrė nesąmoningai ir nelabai prisiminė. Nufotografavo šimtus „minčių“. Nuotraukų kokybė įvairi.
Kartais tai vos matomi kontūrai. Kartais tai labai ryškios nuotraukos, kurias galima padauginti. Tačiau kaip jos atsirado? Eksperimentų metu T. Seriousą stebėjo daugiau nei 20 ekspertų. Įtarimą kėlė iš kartono padarytas vamzdelis, kurį jis vadino „Gismo“. Juo T. Seriousas prisidengdavo nuo šoninės šviesos ir ranka nedengdavo objektyvo. Nė vienas ekspertas, nei Dž. Eisenbadas, nei pakviestieji liudininkai negalėjo įrodyti apgavystės. Buvo padaryta nuotraukų ir be „Gismo“. Pavyko nuotraukos, darytos aparatu, kurio objektyvas išsuktas, ir kai aparatas stovėjo už 20 m nuo T.Seriouso.
Įtarimą, kad kartoniniame vamzdelyje paslėpta mikrojuosta, neigia viena įdomi minčių nuotraukų savybė. Pvz., vienoje nuotraukoje matėsi dviaukštis pastatas, ant kurio neryškus, tačiau įskaitomas užrašas. Tai Kanados policijos oro divizijos angaras, tačiau užrašas klaidingas. Turėjo būti užrašyta: „Air Division, Royal Canadian Mounted Police“, o T. Seriouso nuotraukoje: „Air Division Cainadain Moun“. Jei T. Seriousas būtų naudojęs paslėptą mikrojuostą, prieš tai būtų turėjęs pakeisti ir užrašą. Klaidos įrodo, kad nuotraukose įamžinamos čikagiečio mintys.
Tedo Seriouso fenomenas jau praeitis, nes 1967 m. „minčių fotografas“ prarado unikalius sugebėjimus. Tačiau liko puiki trumpalaikės paranormalios galios, sukūrusios stulbinančias nuotraukas, medžiaga parapsichologiniams tyrinėjimams ir diskusijoms.
tai niekas niekaip ir nepaaiskino kaip viskas vyksta? 😐 skamba nepatikimai…
sarlatanu visur pilna
tai girdejau jog juosta pridejus ant trecios akies taspats gaunasi, tik kur gaut senu juostu, ir visa kita??