Vaizdas, kai senyvas žmogus su dvišaka vytele rankoje ieško vandens, mums visiems gerai pažįstamas. Iš tikrųjų jis nieko neranda, tačiau jam priartėjus prie medžio kažkokia keista jėga nusveria vytelės galą žemyn. Žmogus triumfuoja: jo talentas ir sugebėjimai pasitvirtino.
Tokiais atvejais savo jis primena savimi patenkintą šunį, stovintį šalia medžio pakelta koja. Tai, ką žmogus daro, vadinama požeminio vandens ieškojimu virgule.Taip galima ieškoti naftos, aukso, vandens ir netgi golfo kamuoliukų. Toks gebėjimas — vienas seniausių žinomų paranormalių gebėjimų, kuris žmogų tiesiogiai susieja su žeme. Tačiau ar toks paieškos būdas veiksmingas?
Žmonijos istorijoje virgulininkai minimi nuo seno. Teigiama, kad urvų, randamų Ispanijoje ir Irake, piešiniuose vaizduojami priešistorinių laikų virgulininkai. Medžio raižiniai, rasti senovės Kinijoje ir Britanijoje, taip pat patvirtina senas požeminio vandens ieškojimo virgule tradicijas.
Viduramžiais virgulininkai buvo persekiojami, vadinti raganiais ir velnio garbintojais. Martynas Liuteris netgi buvo paskelbęs, kad požeminio vandens ieškojimas virgule esąs „velnio darbas“. Tačiau iš istorijos žinome, kad virgulininkais pasitikėjo ir oficialūs pareigūnai. Karalienės Elžbietos I valdymo laikais padėti britų angliakasiams buvo pakviesti vokiečių virgulininkai.
Taip pat kalbama, kad virgulininkų paslaugomis plačiai naudojasi šiuolaikinės karinės organizacijos. Sakoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais generolas Patenas kvietėsi virgulininkų, kad šie surastų vokiečių užverstus šulinius; JAV jūrų karo pėstininkai naudojosi virgulininkų paslaugomis ieškodami minų Vietnamo karo metu; Britanijos kariuomenė jų paslaugomis naudojosi per Falklandų karą.
Pats paprasčiausias paieškos būdas, kurį praktikuoja virgulininkai, — vaikščioti po tyrinėjamą plotą su savo paieškos įrankiais. Tie įrankiai gali būti dvišaka vytelė, kuri nulinksta, kai virgulininkas atsiduria virš ieškomo objekto, o dar dažniau naudojamasi dviem L formos virbais iš vario, medžio ar vielos, laikomais po vieną vienoje ir kitoje rankoje. Tuos virbus virgulininkas laiko delne taip, kad ilgesnioji L formos virbo dalis būtų nukreipta į priekį.
Virgulininkui priartėjus prie ieškomo objekto virbai delnuose pasisuka taip, kad susikryžiuoja tarpusavyje. Dar viena paieškos priemonė — virvelė su prie jos galo pririštu kristalu (švytuoklė). Svarelis lengvai švytuoja, ir virgulininkas pagal judesius eina prie ieškomo objekto. Įspūdingiausias paieškos būdas, kai virgulininkas ieško per atstumą, vedžiodamas virgule virš žemėlapio.
Sukurta daugybė teorijų, bandančių paaiškinti, kodėl virgulė juda. Kai kurie teigia, kad taip atsitinka dėl elektromagnetinių ar kitokių Žemės jėgų poveikio. Vis dėlto labiausiai paplitęs aiškinimas — kad taip yra dėl nevalingai į virgulininko delnus siunčiamų nervinių signalų. Visuotinai pripažįstama, kad požeminio vandens ieškojimas priklauso ne nuo fizinio ar cheminio poveikio, o veikiau nuo parapsichologinių virgulininko savybių.
Manoma, kad ilgainiui virgulininkas gali patobulinti įgūdžius ir pagerinti rezultatus. Patyrę virgulininkai pasiekia įspūdingų rezultatų. 1995 m. savo pranešime psichoterapeutas Hansas Dyteris Becas nurodė, kad kai kurie Sri Lankos virgulininkai teisingai nurodė 96 procentus atvejų iš 691 ieškomos vandenvietės. Po šio įvykio Vokietijos vyriausybė pasamdė 100 virgulininkų, kad šie ieškotų vandens pietų Indijoje.
Tačiau mokslininkai mano, kad virgulės duoda neką geresnių rezultatų, negu paprasčiausiai spėjant. Organizuojama daug aukšto lygio varžybų požeminio vandens ieškotojams, kurių nugalėtojams numatyti dideli piniginiai prizai. Pažadėta milijonas dolerių virgulininkui, kuris stebint žiūrovams 80 procentų tikslumu suras po žeme tekantį vandenį. Deja, šių pinigų iki šiol dar niekas nelaimėjo.
Vis dėlto kai kurie apsukrūs virgulininkai užsitikrina sau gerą gyvenimą. Kai kurie dirba patarėjais kasyklose ir gamtos išteklių žvalgymo kompanijose. Kita vertus, mokslininkai paprastai skeptiškai vertina reiškinius, kurių nesugeba paaiškinti. Tačiau požeminio vandens paieškos nuo kitų reiškinių skiriasi tuo, kad vandens ieškoti gali pabandyti bet kuris žmogus. Kas žino, jeigu gerai pasipraktikuosite, galbūt būtent jūs tapsite tuo laiminguoju, kuriam atiteks milijono dolerių čekis?
kaip žinau kad šitas veikia taip pat kaip švyktuoklė (atsako i klausimus taip ir ne,atranda daiktus) ir spėjų kad jiam reikia taip pt kai švvytuoklei tavo energijos ,kad tau veiktų ,aš štia ankčiau žinau ,jis vadinasi dowsing stick ,tik nežinojau kaip lietuviškai vadinasi 😉
Turiu namie. Atrode kai nusipirksiu tai nenustosiu naudotis. Vienas is mano artimu zmoniu, nelaimei isejes is musu pasaulio, naudojo jas kas diena ir kalbejo su jomis. Taciau as nerandu jom tikro pritaikymo. As ne manau kad jos tam kad su kazkuo kalbeti. Man atrodo kad jos gali buti naudojamos kazkokiam energetiniam laukui, jo srovem jausti, matuoti gal net. JOkio pokalbio su jom negali buti. Nebent kazkokis daznio spinduliuojamo is jusu kuno rezonanso dalis papuola I kazkokia aplinka ir siuncia signalus… Kam??? kas juos gauna – tikro atsakymo nebus. Tikrai idomu butu suzinot nuomones, jei turit patyrima koki. As istorija – oficialia dali zinau (dekui Google narsyklei) ir is kur tas zodius kiles. Tai seni laikai. Bet kuriuo atveju busiu dekingas uz patarimus.