Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė. Dabartiniai duomenys rodo, jog Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš fosilinių radinių.
Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi: didžiausia drėgnuosiuose atogrąžų miškuose ir tropinėse savanose, o mažiausia taigose ir tundrose. Pavyzdžiui, nors tropiniai miškai užima tik 8 % Žemės paviršiaus, juos randama daugiau nei pusė visų organizmų rūšių. Tropiniuose regionuose aptinkama du trečdaliai visų augalų rūšių ir apie 30 % paukščių rūšių. Panašiai yra su vidaus vandenimis, kurie sudaro labai mažą pasaulyje esančio vandens dalį, tačiau juose gyvena 40 % visų vandens organizmų rūšių. Artėjant prie ašigalių rūšių gausa paprastai mažėja. Augalijos ir gyvūnijos įvairovė priklauso nuo klimato, aukščio virš jūros lygio, dirvožemio ir kitų regione gyvenančių rūšių. Taip pat pasauliniu mastu didesnė bioįvairovė būdinga mažesniems organizmams, didžiausia įvairove pasižymi vabzdžiai.
Dabartinė Žemės planetos gyvybės įvairovė atsirado dėl 4 milijardus metų trukusios evoliucijos. Atsakymo į klausimą, kaip atsirado gyvybė, mokslas kol kas neturi, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai galėjo įvykti 100 milijonų metų laikotarpyje po Žemės susiformavimo. Per pirmuosius 600 milijonų metų, gyvybę sudarė tik bakterijos ir panašūs vienaląsčiai organizmai.
Per paskutiniuosius 540 milijonus metų (fanerozojaus laikotarpiu), bioįvairovės augimas prasidėjo Kambro periodu, kada susiformavo beveik visų dabartinių daugialąsčių organizmų tipai. Per kitus apytiksliai 400 milijonus metų, kryptingų pasaulinių įvairovės tendencijų nebuvo, tačiau pasikartodavo masiniai išnykimai.
Pagrindinis bioįvairovės rodiklis – rūšių kiekis – nėra iki galo ištirtas. Dabartinė klasifikacija įvardina beveik 2 mln. rūšių, tačiau manoma, jog Žemėje jų yra nuo 5 iki 30 mln. Apie kitus bioįvairovės matavimo kriterijus (rūšių funkcinius ypatumus, tarprūšinius santykius, ir kt.) žinios yra skirtingos: šiaurinio pusrutulio ekosistemos ir jose esantys organizmai yra ištirti pakankamai išsamiai (ypač paukščiai, žinduoliai, ropliai, augalai ir kai kurios vabzdžių grupės), tačiau apie kitus regionus informacijos vis dar trūksta.
Sveiki. Nenurodete grafiko saltinio.