Iškasenos rodo, kad maždaug prieš 252 mln. metų 90 proc. populiacijos Žemėje išmirė – tai buvo pats didžiausias žmonių išmirimas iš penkių žinomų mokslininkams. Įvardinti šio išmirimo kaltininką ne buvo taip paprasta, rašo Phys.org.
Tačiau dabar Masačusetso mokslininkų komanda rado pakankamai įrodymų, kad įvardintų tikruosius kaltininkus.
Ir kaltininkai, kaip rodo tyrimas, yra visiškai ne asteroidai, vulkanai ar degančios anglys, kaip buvo manyta iki šiol. Tikrasis kaltininkas yra mikrobų forma, tiksliau – metaną gaminanti bakterija, vadinama „Methanosarcina“, kuri staiga „užderėjo“ vandenynuose, skleisdama milžiniškus metano kiekius į atmosferą ir dramatiškai pakeisdama cheminę vandenynų sudėtį ir Žemės klimatą.
Tiesa, ugnikalniai nėra visiškai išbraukti iš įtariamųjų sąrašo – jie priskiriami prie papildom išmirimo kaltininkų. Milžiniškas ir staigus mikrobų padidėjimas siejamas su didesniu kiekiu organinės anglies, o taip pat ir mikrobų augimui reikalingų maistinių medžiagų padidėjimu – cheminio elemento nikelio, atsiradusio dėl masinių ugnikalnių išsiveržimų.
Naujasis išmirimo paaiškinimas išspausdintas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ Masačusetso technologijų instituto geologo Danielio Rothmano ir dar 5 tyrėjų.
Mokslininkai išvadas pateikė remdamiesi trim prielaidom. Pirmiausia, geocheminiai įrodymai byloja apie tuo metu vandenynuose padidėjusį anglies dioksido kiekį. Antra, genetiniai įrodymai skelbia apie pakitusią Methanosarcina bakteriją, kuri iš vandenynuose esančio anglies dioksido tapo didžiausia metano gamintoja. Ir trečia, nuosėdos byloja apie staigų nikelio padidėjimą išmirimo metu.
Anglies kiekis rodo, kad kažkas sukėlė reikšmingą iš anglies susidedančių dujų – anglies dioksido ar metano – padidėjimą masinio išmirimo metu.
Kai kurie mokslininkai anksčiau svarstė, kad anglies padidėjimas galėjo būti sukeltas vulkaninių išsiveržimų. Tačiau Masačusetso technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad šie išsiveržimai nebuvo tokie reikšmingi.
15min.lt