Putre yra vietovė Anduose, Čilės šiaurėje, netoli Bolivijos ir Peru sienų. Čia kalnuose gyvena 2000 žmonių bendruomenė ir įsikūręs nedidelis garnizonas. Įvykis, nutikęs 1977 m. balandžio 25 d., NSO fenomeno tyrimo metraščiuose vadinamas Valdeso atveju ir yra vienas iš
paslaptingiausių pagrobimų. Apie 4.15 vai. ryto šeši Čilės armijos kareiviai sėdėjo prie laužo, du jų draugai netoliese ėjo sargybą. Staiga danguje
pasirodė du švytintys skraidantys objektai, kurie iš lėto manevruodami leidosi. Vienas iš skraidančių objektų, kaip vėliau pasakojo kareiviai, nusileido netoliese už kalno. Kur jis leidosi, buvo matyti ryški šviesa. Antrasis objektas kybojo virš žemės keli šimtai metrų nuo vyrų, po to paskrido arčiau. Jis švytėjo violetine šviesa, o viduje matėsi du ryškiai raudoni taškai. Padėtis atrodė pavojinga ir budinčiųjų vyresnysis, 22-ejų metų kapralas Armando Valdesas, įsakė vyrams pasiruošti kovai. Kai objektas dar priartėjo, pats A. Valdesas nusprendė ištirti mįslingą
reiškinį. Tai, kas nutiko, paralyžiavo kareivius. Kelis metrus nuo kapralo kybanti lėkštė šovė akinančios šviesos spindulį ir A. Valdesas dingo nuo žemės paviršiaus. Visa tai įvyko per kelis metrus nuo apimtų siaubo kareivių. Lėkštė nuskrido. Siek tiek atsigavę nuo patirto šoko kareiviai puolė
karštligiškai ieškoti savo karininko, tačiau nerado jokių dingusiojo pėdsakų. Kilo panika.
Nepraėjus nė 20 min. A. Valdesas vėl pasirodė, lyg būtų materializavęsis. Norėjo kažką pasakyti, tačiau tik neaiškiai sugargaliavo ir apalpo.
Apie 7.00 vai. kapralas atsigavo. Kažkas pažvelgė į jo rankinį laikrodį, šis rodė 4.30 vai., tą laiką, kai kapralas vėl atsirado. Laikrodis rodė datą penkiomis dienomis atgal. Keista, kad per 15 min. A. Valdesui užaugo barzda, lyg būtų 5 dienas nesiskutęs. Kitaip sakant, per 15 min. A.
Valdesas paseno 5 dienomis. Siek tiek vėliau apie įvykį sužinojo Putre mokytojas Donas Pedras Araneda. Pasiėmęs magnetofoną nubėgo į įvykio vietą, jam pavyko pasikalbėti su įvykio liudininkais. Mokytojo dėka žinome visas Valdeso pagrobimo detales.
1996 m. vasario 26 d. Arikoje, Čilės šiaurėje, susitikau su Donu Pedru Araneda. Į šį susitikimą mokytojas atsivežė 1977 m. balandžio 25 d. padarytus magnetofono įrašus, išverstus vertėjos. A. Valdeso draugai dar neatsigavę nuo panikos. Buvo girdėti maldos ir prašymas, kad tai būtų tik blogas sapnas. Tačiau tai buvo tikrovė, įvykusi pačiame pasaulio pakraštyje. Iš pokalbio su Donu Pedru Araneda sužinojau detales, kurios
anksčiau nebuvo paskelbtos. A. Valdesas prisiminė, kad būtybės, pagrobusios jį į NSO, leido jam suprasti, kad jis čia vieši ne pirmą kartą. Jos pažadėjo dar kartą pasirodyti. Pagrobimo rytą A. Valdesas ir įvykio liudininkai buvo visiškai izoliuoti.
Kapralą pirmiausia nugabeno į Ariką, o vėliau į Čilės sostinę Santjagą ir paguldė į karinę ligoninę. Maždaug po metų jis, lydimas dviejų civilių, pasirodė Putre. Pasiėmė savo daiktus ir gavo leidimą atsisveikinti su draugais. Vos tik kalba nukrypdavo į pagrobimą, abu vyrai, matyt, karinės slaptosios tarnybos agentai, nutraukdavo pašnekesį. Dar dabar A. Valdesas visiškai izoliuotas. Kaip sužinojau, jį perkėlė į 500 km į pietus nuo sostinės esantį Konsepcion garnizoną. Tikrai pasaulio krašte. A.Valdesas vedė ir turi dukterį, kuri serga nežinoma liga. Gydytojams tai mįslė. Gal tėvas pagrobimo metu buvo apšvitintas? Galime tik spėlioti. Ar įvykdė ateiviai savo pažadą, ar apsilankė? Virš Konsepcion 1979 m. matė skraidančių objektų. S į kartą karinė cenzūra dirbo geriau nei Putre, pasaulis apie tai nieko nesužinojo. Kodėl valdžia ir karinės struktūros slepia nuo visuomenės tokius atvejus? Ar teisybė mums labai pavojinga?
kiek tokiu atveju prirasyta interneto platybese. viskas lauzta is pirsto. gaila tu zmoniu, kurie tiki siomis nesamonemis.