1997-ais metais išėjo knyga „Kitą dieną po rosvelo“. Ją parašė atsargos papulkininkis Filipas Korso, kuris armijoje tarnavo, kai JAV prezidentu buvo Dvaitas Eizenhaueris. Buvęs kariškis pasakoja, kad amerikiečių pramoninėse technologijose yra panaudojamos žinios, kurios įgytos, tyrinėjant nežemiškuosius skraidančius aparatus ir JAV teritorijoje aptiktas jų nuolaužas.
Nepažįstamojo skambutis
Šie teiginiai, kaip ir visas Korso knygos turinys, sukėlė daugybę kaltinimų duomenų falsifikavimu. Tačiau atsirado ir palaikančiųjų papulkininkį. Tarp pastarųjų buvo ir žurnalistas Kėnis Jangas, iš pradžių skeptiškai žiūrėjęs į viską, kas susiję su NSO, tačiau tik iki to meto, kol įvyko keistas susitikimas, privertęs pakeisti savo poziciją.
1995-ųjų metų pavasarį Jangui, gyvenančiam Cincinatyje (Ohajo valstija), paskambino kažkoks vyras iš toje pačioje valstijoje esančio Springfildo miesto. Skambinantysis, kuris neprisistatė, pasakė, kad yra buvęs kariškis ir jam yra žinomi kai kurie faktai apie reversinės inžinerijos projektus, t.y. skraidančiųjų lėkščių gamybos technologijos atkūrimas bei detalių ir mazgų panaudojimas, apie kuriuos jam pranešė bičiulis, buvęs mokslinės tyrimo korporacijos „Monsanto Research“ darbuotojas. Pati kompanija įkurta netoli Deitono miesto toje pačioje Ohajo valstijoje, o skambinęs vyriškis pasakė, kad pasiruošęs apie viską papasakoti Jangui.
Įdomiausia tai, kad šis pokalbis įvyko netrukus po to, kai informacinė agentūra „Associated Press“ keliuose Springfildo laikraščiuose išspausdino Jango straipsnį, kuriame jis skeptiškai pasisakė apie ateivių vizitų tikimybę.
Žurnalistas susitarė susitikti su skambinančiu vyru po dviejų savaičių ir papietauti viename restorane į pietus nuo Deitono. Jangas susisiekė su savo pažįstamais Klara ir Luisu, kurie domėjosi visokia neįprasta informacija. Pastarieji mielai sutiko paklausyti, ką papasakos nepažįstamasis.
Pokalbis su apsauginiu…
Žurnalistai į Deitoną atvyko, likus valandai iki susitikimo, todėl nusprendė susirasti korporaciją „Monsanto Research“ ir ką nors sužinoti apie ją. Pagal telefonu nepažįstamojo pateiktą informacija surasti korporacijos pastatus buvo visai nesunku. Nuo kelio buvo matyti keletas korpusų, panašių į didžiules dėžes. Visa teritorija buvo apjuosta tvora.
Pastatuose nebuvo langų, o jų viršutines dalis raizgė ortakiai, ventiliacijos vamzdžiai ir metalinės pertvaros. Tačiau iškaba buvo visai kita – „Quality Chemical“. Kai „ekskursantai“ priartėjo prie pagrindinio įėjimo, apsauginis padėjo į šoną sumuštinį, timptelėjo aukštyn nusmukusias po didžiuliu pilvu kelnes ir griežtai paklausė:
– Kuo galiu padėti?
– Mes dirbame projekte, kurio tikslas – surinkti informaciją apie korporacijas, veikiančias šiame regione. Mums būtų įdomu sužinoti ar anksčiau ši įmonė nesivadino „Monsanto Research“? – atsakymas ir po to užduotas klausimas turėjo išsklaidyti apsauginio nepasitikėjimą.
– Taip, tikrai prieš keletą metų veikė įmonė tokiu pavadinimu. – O gal jūs žinote, kokio pobūdžio čia buvo atliekami tyrimai? – paklausė Jangas, tikėdamasis išgirsti ką nors intriguojančio.
– Ne, nežinau, tačiau tai buvo kažkoks slaptas projektas Raito Patersono karinei bazei.
Po to, kai apsauginis papasakojo viską, ką žinojo, netgi kelių didelių gaisrų, įvykusių prieš keletą metų, detales, Jangas su savo bičiuliais jam nuoširdžiai padėkojo. Pakeliui į restoraną jie vis diskutavo tarpusavyje apie apsauginio paminėtą slaptą projektą, kuris buvo vykdomas karinių oro pajėgų užsakymu. Nors apsauginis nepasakė jokių detalių apie anksčiau vykdytus darbus, buvo gautas netiesioginis patvirtinimas, kad užsakovas buvo JAV KOP. Detales turėjo susitikimo metu papasakoti paslaptingasis „informatorius“.
Šis ponas sėdėjo savo automobilyje šalia restorano. Žurnalistai šalia pasistatė savo automobilį, pasisveikino su vyru ir visi kartu patraukė į restoraną. Išklausęs Jango pasakojimą apie tai, kaip jie bendravo su apsauginiu, naujasis pažįstamas tik šyptelėjo ir tarė:
– Tai įdomu.
– Dabar jūs papasakokite apie savo bičiulį, – paprašė Klara po to, kai oficiantas priėmė užsakymą.
– Dabar jo jau nebėra gyvųjų tarpe… Tačiau jis dirbo „Monsanto Research“ kompanijoje ir turėjo leidimą slaptiems darbams, – mąsliai ištarė buvęs karininkas ir tęsė: – Iš jo pasakojimų galima teigti, kad į „Monsanto Research“ padalinius buvo atgabentos skraidančios lėkštės detalės ir sudėtinės dalys, kurios ten prabuvo keletą metų. Viskas buvo daroma slaptai, tačiau labai keista, kad nebuvo įvesta griežto saugumo sistemos. Gali būti, kad šių priemonių nebuvimas buvo patikima ypač slapto projekto maskuotė.
– Iš kur buvo atgabentos detalės ir sudėtinės dalys? – pasidomėjo klausytojai.
– Aš nežinau, bet mes visi girdėjome pasakojimų apie Rosvelą, – atsakė vyras. Buvo galima pastebėti, kad jis stengiasi išsisukti nuo nepatogių jam klausimų ir tęsti toliau jo pasirinktą pokalbio liniją. – Bet kuriuo atveju, korporacijoje vienu metu buvo vykdoma ir nemažai kitokių darbų, o per kelerius metus ten įvyko keletas rimtų incidentų. Vieno tokio incidento metu sprogo cheminės medžiagos ir sukėlė didžiulį gaisrą.
Išgirdus šiuos žodžius Klara metė žvilgsnį į Luisą, prisimindama neseną apkūniojo apsauginio pasakojimą.
– Vienas iš incidentų kilo, vykdant eksperimentus su gravitacinėmis bangomis. Tuokart mano bičiulis buvo sužeistas, po to išgabentas į ligoninę, kur iš karto labai kruopščiai ištirtas. Tos pačios dienos vakare jis buvo išleistas iš ligoninės, bet, kaip pats pasakojo, kurį laiką turėjo orientacijos sutrikimų.
Didelė dalis reversinės inžinerijos tyrimų buvo susiję su gravitacinėmis bangomis. Kartą sužinojau apie prietaisą, panašų į šerdį arba policininko lazdą. Nukreipus tokią šerdį į masyvų betoninį bloką, jį galima pakelti į orą, tarsi stebuklinga lazdele. Buvo ir kažkokios branduolinės medžiagos, kurios gaminamos ten pat, vietoje, o paskui slapta sunkvežimiais išvežamos į Džekeso Fletą, kur buvo iškraunamos ir palaidojamos. Kartą šiomis medžiagomis buvo užkrėsta visa korporacijos teritorija. – Ar šis užkrėtimas buvo kaip nors susijęs su skraidančiųjų lėkščių komponentais? – paklausė Jangas, bandydamas sugrąžinti pokalbį link NSO.
– Aš manau, kad buvo, bent jau dalinai, – vyras pasakė neužtikrintai. Susidarė įspūdis, kad jam žinomi ne visi korporacijos veiklos aspektai.
Pasakojimas apie paslaptingą lankytoją
– Tačiau tikra sensacija, – tęsė vyriškis, – tapo gana keisto vyro atsiradimas. Kaip pasakojo mano velionis bičiulis, buvo kažkoks vyras, kuris į „Monsanto Research“ atvykdavo, lydimas ginkluotos apsaugos. 7-o dešimtmečio pabaigoje ir 8-o dešimtmečio pradžioje šis vyras buvo atvykęs šešis kartus. Tai buvo gerais rūbais apsirengęs žmogus, jis turėjo leidimą prie slaptų darbų, būti korporacijos teritorijoje ir kontaktuoti su darbuotojais. Jis kalbėdavo su žmonėmis, – paaiškino informatorius, – tačiau tai buvo neįprasta asmenybė. Šis žmogus su darbuotojais svarstė įvairius klausimus, susijusius su kasdieninėmis tarnybinėmis pareigomis, patikrinimais ir, kas buvo labai neįprasta, kalbėjosi su jais asmeninio gyvenimo temomis.
– Ką jūs turite galvoje, sakydamas „neįprasta asmenybė“? – ryžtingai paklausė Klara.
– Aš turiu mintyje tai, kad jis nebuvo paprastas žmogus. Nors jis atrodė įprastai, taip pat, kaip jūs ar aš, dėvėjo puikų kostiumą, tai nebuvo paprastas žmogus. Daugelis žmonių po pokalbių su juo pasijusdavo prislėgti, o kai kurie netgi jusdavo sunkią depresiją. Kartą jis pakalbėjo su mano bičiuliu ir jam pasakė kažką tokio, kas pažeidė jo sielą visam gyvenimui. Bičiulio našlė man papasakojo, kad po šio pokalbio jos vyras naktį dažnai sėdėdavo ant lovos krašto ir, apsipylęs šaltu prakaitu, mąstydavo apie šį keistą žmogų. Jis ne kartą pasakė: „Tas žmogus apie mane žino viską“.
Apibendrinimas
Pagal informaciją, kurią pateikė informatorius, „detalės ir sudėtinės dalys“, pagamintos pagal nežinomą technologiją, buvo atgabentos į ypač slaptą „Monsanto Research“ korporacijos padalinį iš Raito Patersono aviacijos bazės. Korporacijos mokslinio tyrimo laboratorijose buvo atlikta inžinerinė ir techninė analizė. Po to buvo gaminami šių detalių dublikatai, kurie paskui buvo kažkur išgabenami surinkimui.
Nepasitenkindamas duomenimis, gautais „iš antrųjų rankų“, Jangas pasistengė daugiau sužinoti apie velionį informatoriaus bičiulį. Žurnalistui pavyko sužinoti, kad našlė ne kartą kalbėjo su informatoriumi, nes pati taip pat tiesiogiai buvo susijusi su šia korporacijos veiklos sritimi, o šie pokalbiai vykdavo keletą metų po jos vyro mirties.
Duomenų, gautų iš informatoriaus, net jei jie ir buvo teisingi, patvirtinti nepavyko. Tačiau kompanijos „Monsanto Research“ paminėjimas Filipo Korso knygoje, išėjusioje praėjus dviems metams po šio pokalbio, kartu su paslaptinga istorija apie reversinės inžinerijos būdu sukurtas detales ir komponentus, gali paprasčiausiai sudaryti dalį to deformuoto ir svaiginančio galvosūkio, kuris yra pernelyg keistas, kad tai būtų tiesa. Jeigu tai vis tik tiesa, ja patikėti labai sunku…
Šaltinis Mįslės ir Faktai