Apie ateivių grobiamus žmones yra daugybe pasakojimų. Dažnai ateivių pagrobimus sieja vienas bendras faktas – tai laiko dingimas. Yra daugybe pasakojimų apie liudininkus kurie stebėjo NSO, o po to jiems kažkur dingo valanda ar net daugiau laiko. Kad ir kaip norėdavo atsiminti jie niekaip negalėdavo suvokti kur išgaravo laikas.
1961 metų rugsėjo 19 dieną Betė ir Barnis Hilai važiavo namo po atostogų, kai Nju Hempsyro (Jungtinės Valstijos) automagistralėje pastebėjo ryškią šviesą. Iš pradžių jie pagalvojo, kad tai koks nors Žemės palydovas, paskui manė, kad kažkoks lėktuvas, bet netrukus šviesa apšvietė automobilį ir ėmė prie jų vis labiau artėti. Pro žiūronus Betė pamatė viršuje didelį „laivą“, pro kurio langus buvo matyti veidai. Jos vyras objektą apibūdino kaip blyną, kurio įgulos nariai vilkėjo nacistų uniformas.
Grįžusi namo, pora dėl įvykio labai susirūpino. Jie susisiekė su Nacionaliniu erdvės reiškinių tyrinėjimo komitetu, ir tyrinėtojai išsiaiškino, kad pasakojime apie įvykį yra dviejų valandų pertrauka. Hilų prašymu daktaras Bendžaminas Saimonas pabendravo su Bete hipnozės pagalba, ir hipnotinė regresija padėjo atskleisti, kad ji buvo keisto pagrobimo auka, kad su ja buvo atliekami medicininiai bandymai. Daktaras Saimonas priėjo prie išvados, kad ponia Hil tą epizodą buvo sugalvojusi po tikro susitikimo su NSO.
Tokie epizodai, kurie angliškai vadinami missingtime (pradingęs laikas), gali apimti tik keletą valandų, bet yra asmenų, kurie neatsimena absoliučiai nieko, kas vyko per jo gyvenimą. Kartais tokie laiko pradingimo atvejai būdavo priskiriami ateivių pagrobimams, nors tai tėra liga.
Ne visada pagrobtieji atsimena savo pagrobimą iš karto. Kaip ir Hilų atvejų jie savo pagrobimo neatsiminė iš viso iki tol kol nebuvo atliktas hipnozės seansas. Jų prisiminimuose buvo tik matytas NSO objektas, o kas vyko toliau paaiškėjo pasitelkus hipnozę, tačiau yra žinoma atvejų kuomet savo pagrobimus žmonės pradeda atsiminti praėjus daugeliui metų.
1974 metų rugsėjo 27 dieną Australijoje, Džindabaine, kalnuose medžiojo 2 vaikinai: vienas devyniolikos, o kitas vienuolikos metų. Horizonte jiedu pamatė ryškią šviesą ir išgirdo stiprų dūzgimą. Po devynerių metų, kai vienuolikametis berniukas jau buvo virtęs jaunuoliu, jį ėmė persekioti sapnai, kad jis buvęs pagrobtas.
Tuose sapnuose jis prisiminė, kad buvo nutemptas į kažkokį laivą, kur buvo paguldytas ant stalo. Aukštos pilkos spalvos būtybės darė su juo įvairius bandymus, net matavo elektromagnetinį lauką aplink jį. Jo draugas prisiminė, kad berniukui būtybės davusios vaistų, kad jis nesipriešintų.
Ar tai tik išsigalvojimai ar ne pasakyti sunku, kadangi ištirti tokius atvejus trukdo daugybe dezinformacijos ir žmonių noras išgarsėti savo melagingais pranešimais. Taip pat daugelis pagrobtųjų nenori apie tai pasakoti, nes visuomenės akyse jie gali tapti bepročiai.
