Ar ateiviai yra mūsų mokytojai?

Panašu, kad mūsų Žemėje ateiviai ne tik jaučiasi, kaip namuose, bet ir nori būti mūsų mokytojais. Yra ne vienas atvejis, kai artimo kontakto su žmonėmis metu ateiviai perduoda įvairią informaciją. Tai gali būti mokslini ar technologiniai duomenys, žinios apie kitus pasaulius, visatos sandarą ir kt. atrodo, kad ateiviams nelabai rūpi tai, kaip žmonės priims šias žinias ir kaip jas vėliau panaudos. Kartais būna netgi taip, kad ateiviai, pasidalinę žiniomis su žmonėmis, iš karto iš atminties ištrina visus atsiminimus apie susitikimą su jais.

Ufologijoje labai gerai žinoma istorija, kuri 1961-ais metais nutiko sutuoktiniams Betei ir Barniui Hilams. Jie vakare važiavo tuščiu keliu. Netoliese pasirodė skrendantis disko formos objektas, kuris sustabdė žmonių automobilį. Pro disko iliuminatorius matėsi į žmones panašių ateivių figūros. Kas vyko po to, Hilai neprisiminė, nes atsigavo tik tada, kai nuo susitikimo su ateiviais vietos buvo nuvažiavę 56 mylias. Tik vėliau, panaudojus hipnozę, Hilai atsiminė, kad į žmones panašūs ateiviai juos privertė išlipti iš automobilio ir persėsti į skraidantį aparatą. Ten jie iš pradžių buvo įdėmiai apžiūrėti, o paskui išklausė paskaitą apie Visatos sandarą. Pasakojimo metu buvo parodytas dangaus schema, kurioje parodė žvaigždę, iš kurios atvyko. Betei netgi pavyko atmintyje atkurti matytą vaizdą. Specialistai nustatė, kad ateiviai atvyko iš Beta Reticuli žvaigždės sistemos.

Betė ir Barnis Hilai

1965-ais metais veterinarijos gydytojas Gonzalesas su dviem savo pažįstamais iškeliavo į fermą, esančią Karakaso (Venesuela) apylinkėse. Netikėtai vakaro dangus nušvito, jame pasirodė skleidžiantis į zyzimą panašų garsą ir geltona spalva šviečiantis sferinis NSO. Jis pakibo virš sustojusio automobilio, vertikaliai žemyn išleido spindulį, kuriuo nusileido du ateiviai. Tai buvo apie 3 m aukščio būtybės šviesiais iki pečių plaukais ir apsirengę metalo spalvos kombinezonais.

Suprantama, kad žmonės buvo apstulbę nuo pamatyto vaizdo, tačiau ateiviai su jais užmezgė visiškai taikų pokalbį. Žemės gyventojai šiek tiek atsipalaidavo, o Gonzalesas netgi pats ėmė klausinėti ateivių. Atsakymai telepatiniu būdu buvo perduodami visiems trims žmonėms. Ateiviai teigė, kad atskrido iš Oriono žvaigždyno specialiai tam, kad ištirtų Žemėje gyvenančias gyvas būtybes. Jie teigė, kad žmonių neliečia, tik jau iš mūsų planetos išgabeno įvairių rūšių gyvūnų į žvėryną savo planetoje. Patys ateiviai bazuojasi žvaigždėlaivyje, kurio dydis prilygsta pusei Mėnulio, ir kuris kursuoja tarp Marso ir Jupiterio.

Būtybės iš kosmoso taip pat papasakojo, kad į Žemę atskrenda patys arba atsiunčia į žmones panašius robotus. Jie netgi paminėjo dirbtinių stebėtojų skaičių mūsų planetoje – apie 2 milijonai! Ateiviai atsakinėjo labai išsamiai, panaudodami žemiečiams gerai suprantamus terminus. Gonzalesas pasidomėjo apie kosmoso įsisavinimą ir branduolinio ginklo panaudojimą. Ateiviai detaliai papasakojo Žemės gyventojų naudojamos kosminės technikos veikimo principus, nurodė skirtumus tarp amerikiečių ir sovietų kuriamų raketų. Po to papasakojo apie jų pačių naudojamus skraidančius aparatus, kurie skirti skrydžiams per kažkokias „subatomines substancijas“. Žemėje kuriamą kosminę techniką ateiviai pavadino labai primityvia. Palikę žemiečius lengvo šoko būsenoje, ateiviai sugrįžo į savo aparatą, kuris šovė aukštyn į dangų ir greitai išnyko iš akių.

Vėliau apie keistąjį nutikimą Gonzalesas papasakojo žurnalistams. Jį taip pat tyrė specialistai, kurie taikė hipnozę ir patvirtino, kad kontaktas su ateiviais tikrai buvo. Tačiau pokalbio su ateiviais turinys, kuri perdavė veterinarijos gydytojas, buvo toks, kad specialistams liko tik gūžčioti pečiais.

Inžinierius, tačiau suprato labai nedaug

Dar vienas panašaus ateivių elgesio pavyzdys – atsitikimas su amerikiečių inžinieriumi D.Frajumi. 1950-ais metais jis dirbo Vait Sando raketiniame poligone Naujosios Meksikos valstijoje. Frajus naktiniame danguje pastebėjo tamsią judančią dėmę. Po to pasimatė ir visas objektas – maždaug 8 m aukščio, 9 m skersmens, pagamintas iš kažkokio blizgančio metalo.

Objektas nusileido 20 m atstumu nuo žmogaus. Inžinierius, genamas profesinio smalsumo, priartėjo prie objekto ir ištiesė ranką, norėdamas jį paliesti. Tuo metu galvoje pasigirdo balsas, sklindantis tarsi iš tuštumos: „Geriau apvalkalo neliesti, jis dar neatvėso“.

Frajus, nors ir labai buvo nustebęs, tačiau neišsigando ir užmezgė dialogą, kuris vyko taisyklinga anglų kalba. Kažkas nematomas inžinieriui papasakojo, kad jie jau kelis šimtmečius į Žemę siunčia ekspedicijas tyrimams atlikti. Jų pagrindinis laivas skrieja Žemės orbitoje, o į pačią planetą siunčiami distanciniu būdu valdomi aparatai, iš kurių vienas ir nusileido šalia Frajaus.

Po to paslaptingasis ateivis, kuris, tikriausiai kalbėjo iš orbitoje esančio laivo, pasiūlė amerikiečiui pačiam įsitikinti jų technikos galimybėmis ir per pusvalandį nuskristi iki Niujorko bei sugrįžti atgal. Aparate atsidarė durys, pro kurias Frajus pateko į kabiną ir atsisėdo į vieną iš keturių kėdžių. Inžinierius vėliau papasakojo: „Durys užsidarė, pro iliuminatorių matėsi, kaip Žemė ėmė tolti didžiuliu greičiu. Nejutau jokio pagreičio. Atrodė, kad aparatas kabo nejudėdamas ore, tik Žemė tolsta“.

Greitai apačioje pasirodė Niujorko šviesos. Frajus mano, kad aparatas galėjo būti apie 30 km aukštyje virš miesto. Po to aparatas lengvai pasviro, apsisuko ir po ketvirčio valandos vėl nusileido poligono teritorijoje. Skrydžio metu inžinierius nematomam ateiviui uždavinėjo klausimus, tačiau iš atsakymų nedaug ką suprato. Pavyzdžiui, jis taip ir neišgirdo normalaus paaiškinimo apie „gravitacinį lauką“, kurį naudoja ateivių laivas skrydžio metu.

Frajus apie nepaprastą atsitikimą pranešė savo vadovybei. Įdomu tai, kad pastaroji nė trupučio nesuabejojo sveiku inžinieriaus protu, nes kitaip jis neužilgo nebūtų buvęs paskirtas grupės, kuriančios raketos-nešėjos „Atlasas“ sistemas, vadovu.

Mokslai mechanizatoriams

Pranešimų apie tokius „mokomuosius“ kontaktus sulaukiama vis dažniau. Labai dažnai kontaktuotojams nereikia net susitikti su NSO – protingų kosmoso būtybių balsai skamba tiesiog jų galvoje. Kontaktų tiek daug, jog susidaro įspūdis, kad iš visų Visatos kampelių protingos būtybės tiesiog užplūdo mus, norėdamos perduoti savo žinias. Nustatyti jų tikruosius tikslus yra sudėtinga, tačiau, atrodo, ateivių uždavinys yra supažindinti žemiečius su daugybe mokslinių ir filosofinių žinių bei pasidalinti savo nuomone apie mus ir mūsų gyvenimą. Ar tai nėra pernelyg dosnus gestas mažytės planetos, pasimetusios Visatos platybėse, ir jų gyventojų atžvilgiu? Ar verta buvo siųsti į Žemę tiek įvairiausių rasių humanoidų? Juo labiau, kad nepaneigiamų kontaktų su ateiviais užmegzti nepavyksta, nežiūrint į žemės gyventojų norus.

Tikru kontaktu negalima pavadinti atsitikimo, kuris nutiko 40-mečiui mechanizatoriui Viktorui Molčalinui iš Krasnodaro krašto (Rusija). 1990-ais metais liekni trijų metrų ūgio ateiviai jam surengė neilgą kelionę į planetą, panašią į Žemę. Kelionės metu ateiviai jam uždavinėjo gana naivius klausimus apie mūsų planetą. Pavyzdžiui, juos domino įvairių valstybių vadovų pavardės, ar žemiečiai kariauja tarpusavyje. Patys ateiviai Molčalinui pateikė gana daug sudėtingos informacijos apie žvaigždynus, gyvenamus pasaulius, kažkokias žvaigždžių dujas ir kita. Planetoje, į kurią buvo nugabentas mechanizatorius, daugiausia laiko jam teko klausyti mokslines paskaitas. Nors žemietis klausėsi labai susidomėjęs, tačiau suprato labai mažai.

Globalinis eksperimentas?

Kartais žemiečiai yra tiesiog paskraidinami, kaip Frajaus atveju, kartais nugabenami į kažkokias bazes, kaip tai nutiko Molčalinui. Tačiau dažniausiai „pamokos“ vyksta tiesiog susitikimo su žmonėmis vietoje, kaip nutiko sutuoktiniams Hilams ir veterinarijos gydytojui Gonzalesui. Pabandžius sulyginti duomenis, kuriuos įvairūs kontaktuotojai gavo iš įvairių ateivių, jos pasirodė esančios gana prieštaringos. Ne mažesnę nuostabą kelia ir patys išrinktieji kontaktams žmonės. Susidaro įspūdis, kad ateiviai žinias specialiai perteikia ne mokslininkams, o paprastiems žmonėms, kurie nelabai ką supranta iš to, ką sužinojo.

Gali būti, kad šie kontaktai – tai kažkokio globalinio eksperimento, kuris vykdomas su Žemės gyventojais, dalis. Apie šio eksperimento tikslus gali būti žinoma specialiosioms tarnyboms, jeigu jos iš tikrųjų palaiko slaptus ryšius su ateiviais. Kai kurie specialistai pateikia netiesioginius tokių ryšių įrodymus, pasiremdami nepaprastu mokslinio ir techninio progreso tempu, skaitmeninių technologijų atsiradimu, interneto išplitimu ir panašiai. Gal tokie ryšiai iš tiesų egzistuoja, tačiau labai abejotina, kad ateiviai Žemės gyventojams atskleidė savo tikruosius planus.

O gal žmonijos sąmonė dar pernelyg primityvi, kad galėtų sužinoti visą tiesą?

Komentuok su Facebook paskyra: