Ateiviai ir fėjos tai tos pačios būtybės?

Dabartiniais laikais žmones grobia ateiviai, o senovėje tai darė fėjos ir elfai. Kokiems tikslams paslaptingosioms būtybėms prisireikė žmonių? Ar tai nereiškia keisto sutapimo, kad ateiviai ir elfai – tai vienos ir tos pačios tautos atstovai?

Tokią originalią hipotezę – elfai ir ateiviai yra vieno kraujo – iškėlė ufologas Bredas Staigeris. Jis ją paaiškino paprastai: jei tikėti liaudies padavimais, tai stebuklingos tautos atstovai moka keisti savo išvaizdą priklausomai nuo to, kokiam žmogui jie pasirodo. Jeigu žmonės nori tikėti ateiviais, fėjos paprasčiausiai įgauna mažų žalių žmogeliukų pavidalą, prisiderindamos prie mūsų fantazijų. Mitologijos specialistas Leslis Separdas taip rašo: „Aš turiu rimtą įtarimą, kad naujausioje mitologijoje apie skraidančias lėkštes kai kurie ateiviai, išlipantys iš savo kosminių laivų, gali būti tik dar viena fėjų atmaina“.

Fėjų pasaulyje ir mūsų pasaulyje laikas eina skirtingu greičiu. Tą patį mums sako ir tie žmonės, kuriuos buvo pagrobę ateiviai.

Vienas škotų fermeris buvo dingęs tris savaites. Jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl jo žmona taip apsidžiaugė jam sugrįžus namo. Jam atrodė, kad jis nebuvo namuose vos tris valandas! Žymiai tragiškesnė istorija nutiko airiui Branui ir jo draugams, išvykusiems į plaukiojimą. Savo kelyje jie pasiekė Palaimintųjų salas (pasakiška žemė, kurioje gyvena stebuklinga tauta). Tačiau greitai mirtingieji ėmė ilgėtis savo gimtosios žemės ir leidosi atgal. Kai Brano laivas pasiekė Airijos krantus, jis labai nustebo, nes peizažas jam buvo nematytas. O kai Brano sūnus Nechtanas nušoko nuo laivo borto ant žemės, jis akimirksniu pavirto dulkėmis. Kol Brano komanda ilsėjosi fėjų salose, jo gimtinėje praėjo keli šimtmečiai! Branui ir jo žmonėms teko grįžti atgal į stebuklingąją žemę.

1961-ais metais į pensininkui Džo Simontui priklausančią fermą Eagle River užsuko ateiviai, žybsinti skraidanti lėkštė nusileido netoliese gyvenamojo namo, iš jos išlipo mėlyna uniforma apsirengęs žmogus ir gestais paprašė šeimininko vandens atsigerti. Atsidėkodamas už vandenį jis Džo pavaišino blyneliais.

Kai pensininkas papasakojo savo istoriją, kosminio maisto pavyzdžiai buvo perduoti analizei. Pasirodė, kad blyneliai pagaminti iš žemiškų produktų – jų pagrindą sudarė grikiai. Tačiau buvo viena keistenybė – blyneliuose visiškai nebuvo druskos! Kaipgi šioje vietoje neprisiminti legendų – fėjos ir elfai negali pakęsti druskos. O grikiai, kurie buvo keisto maisto pagrindinis komponentas, yra tas produktas, kurį stebuklingos tautos atstovai labai mėgsta.

Šiaip fėjos yra svetingos ir dosnios, tik jų vaišių ragauti neverta, nes priešingu atveju jums teks visiems laikams pasilikti stebuklingoje šalyje. Apie tai byloja daugybė įvairių tautų mitų. Pasakojama, kad išliko netgi viena taurė, iš kurios fėjos bandė vynu pagirdyti vieną valstietį.

Komentuok su Facebook paskyra: