Tikriausiai daugelis vaikystėje dalijosi šiurpiais pasakojimais apie tai, kad naktį nevalia žiūrėti į veidrodį, nes ten galima pamatyti nežemiškos kilmės būtybių. Ko gero, nemažai kas bandė ir patys prisišaukti Pikų damą – nuo kurios vardo net iki šiol pagaugai bėgioja per nugarą. Pikų dama – tai ne tik vienas iš kortų kaladės personažų, tai – labai pavojinga piktoji dvasia, kurią įmanoma iškviesti per visiškai nesudėtingą ritualą. Tikima, kad ji saugo astralinio pasaulio vartus. Su šiuo mistiniu pasauliu galima susisiekti per veidrodį, televizorių, paveikslą, net kompiuterį, bet tam būtina žmogaus iniciatyva.
Kaip iškviesti Pikų damą?
Daugelis tiki, kad Pikų dama – viena iš žiauriausių dvasių, todėl ją kviesti labai pavojinga ir griežtai nerekomenduojama. Nepaisant to, tą padaryti nereikia jokių ypatingų žinių ar įgūdžių. Ritualas atliekamas taip: prieš didelį veidrodį vienumoje reikia uždegti porą žvakių. Lūpų dažais ant veidrodžio nupiešti nedideles duris ir kuo daugiau laiptelių, vedančių žemyn. Tada įdėmiai žiūrėti į veidrodį ir kartoti: „Pikų dama, ateik!”, kol durys prasivers ar pakeis formą. Ant laiptų atsiras mažų pėdučių, rodančių, kur eina Pikų dama. Kuo greičiau sugalvoti ir balsu ištarti norą, ir pradėti trinti laiptelius nuo viršaus į apačią. Svarbiausia nutrinti laiptelius greičiau, negu ji užlips – tada noras išsipildys. Jei nespėjama – tai Pikų dama prakeikia tą, kuris buriasi. Todėl ir patartina piešti kuo daugiau laiptelių. Patarimas: jokiu būdu netrinti laiptelių nuo apačios, nes taip sutrumpės kelias iki durelių. Svarbu nepamiršti, kad ištrinti laiptelius reikia per keletą sekundžių.
Pravartu žinoti, kad dvasia, užmezgusi ryšį, traukia į astralinį pasaulį ją iškvietusį žmogų. Galimas daiktas, kad ji ims lįsti per veidrodį, smaugti arba bandys jį įsitempti pas save. Kad kerai išsisklaidytų ir ji išnyktų, reikia kuo greičiau uždegti šviesą. Tačiau labai gali būti, kad dvasia tokiu atveju pasiliks namuose ir pradės vaidentis. Taip pat manoma, kad jokia gera dvasia neateis pakvietus – prisišaukti galima tik tokias, kurios nenorės išeiti, nepasiimdamos kvietėjo sielos su savimi. Paprastai dvasios arba į ką nors įsikūnija arba gyvena kosmoso platybėse, todėl prisišaukti galima tik tokią, kuri yra paklydusi ir neranda ramybės. Daugelis ekstrasensų laikosi nuomonės, kad žaidžiantieji dažniausiai prisikviečia žemesniojo dvasių pasaulio būtybes, dar vadinamas lervomis, kurios minta gyvųjų energija ir visais galimais būdais stengiasi išlaikyti šį kontaktą kuo ilgiau, gauti kuo daugiau gyvybinės energijos.
Kruvinoji Merė
Labai panaši esybė anglakalbiuose kraštuose žinoma kaip Kruvinoji Merė (angl. Bloody Mary). Sklinda legenda, esą ji prieš šimtus metų išžudė savo tarnus ir pavaldinius. Tautosakoje ji neatsiejama nuo šiurpiausių košmarų. Kruvinoji Merė – tai vaiduoklis, dvasia, galinti išpranašauti ateitį. Seniau, atlikdama ritualą, jauna moteris turėdavo tamsiuose namuose leistis atbula žemyn laiptais, laikydama rankose žvakę ir veidrodį. Žiūrėdama į veidrodį ji galėdavo pamatyti savo būsimą vyrą. Jei pamatydavo kaukolę, tai reikšdavo, kad mergina mirs netekėjusi. Šiais laikais ritualas buvo supaprastintas. Dvasia turėtų pasirodyti veidrodyje, pakartojus jos vardą tris kartus. Kruvinoji Merė gali pasirodyti kaip lavonas, ragana ar vaiduoklis. Gali būti draugiška ar piktavališka, išsitepusi krauju. Manoma, kad ritualo dalyviai gali girdėti riksmus, prakeiksmus, jausti smaugimą, bandymą gerti jų kraują. Piktoji dvasia gali pavogti sielą ar iškabinti akis.
Kaputo efektas
Pasirodo, kad neįprastų vaizdinių regėjimas veidrodyje gali būti paaiškinamas kaip nesudėtinga neurologinė ypatybė. Ne tik veidrodyje, bet ir debesyse, medžiuose, geometrinėse figūrose (linijoje ir dvejuose taškuose) galima įžvelgti keistus pavidalus ir iškraipytus veidus. Tai aiškinama tuo, kad žmogaus smegenys automatiškai bando atpažinti ir visur įžvelgti veidus arba pažįstamus objektus.
Norėdamas išsiaiškinti šį fenomeną italų mokslininkas Džiovanis Kaputas (it. Giovanni Caputo) atliko tyrimą. Tam, kad išvystų iliuziją, jis įdėmiai žiūrėjo tiesiai į savo atvaizdą dideliame veidrodyje, tamsiame kambaryje. Jam už nugaros švietė silpnas (maždaug 25 vatų) šviesos šaltinis. Nespėjo praeiti nė viena minutė ir vyras pastebėjo atspindyje pokyčius, kuriuos smegenys galėjo palaikyti kažkuo kitu, žiūrinčiu iš anapus veidrodžio. Mokslinė teorija grindžiama tuo, kad ilgai žiūrint į tą patį objektą natūraliai atsiranda vaizdo iškraipymai. Palyginimui: daug kartų iš eilės kartojamas tas pats žodis ima skambėti kitaip. Taigi, ilgas žiūrėjimas į veidrodį ar kitą atspindintį paviršių menkai apšviestame kambaryje gali sukelti haliucinacijas. Veido bruožai gali imti lietis, pradingti ar pasirodyti kiti veidai. Toks fenomenas aiškinamas tuo, kad smegenys tiesiog bando iš naujo atpažinti veidą. Po 10 minučių žmonės dažniausiai mato stipriai iškraipytą savo veidą, tėvų veidus, buvusius meilužius, nepažįstamuosius, archetipinius portretus, gyvūnų snukius ar net monstrus.
Tokios transformacijos eiliniam žmogui atrodo mistiškos ir nepaaiškinamos protu. Naujų veidų pasirodymas veidrodyje dažniausiai gąsdina, nes atrodo, kad lyg kitas, nepažįstamas žmogus žiūrėtų anapus veidrodžio. Lyg kažkas kitas stebėtų su paslaptinga veido išraiška, o tai nėra malonu. Kai kurie žmonės mato piktą išraišką, kuri sukelia nerimą. Kai kurie mato besišypsančius, džiaugsmingus veidus, kas sukelia teigiamas emocijas. Mirusių tėvų, arba archetipinių portretų matymas sukelia abejones, pažadina smalsumą. Monstrų ir pabaisų regėjimas sukelia baimę ir nerimą. Dinamiškos veidų deformacijos, panašios į pulsaciją ar mažėjimą, primenančios tai šypseną, tai griežimą dantimis, taip pat kelia nerimą ir baimę, kad situacija tampa nebekontroliuojama. Iš pirmo žvilgsnio nekalti žaidimai gali turėti pasekmių. Teigiami vaizdiniai gali pakrauti pozityvia energija, bet dažniau tokie reginiai sukelia ilgalaikę baimę žiūrėti į veidrodį.
As visada galvojau, jog Bloody Mary yra karaliene(Mary Tudor(Anglijos karaliene) sudeginusi visus zmones kurie tikejo kitais dievais ar kazkas panasaus. :/