Remiantis religiniais postulatais, angelai – tai Dievo sukurti sutvėrimai, Apdovanoti protu ir valia. Jie neturi lyties ir yra žymiai tobulesni už žmones. Aukščiausiasis juos paskyrė apsaugoti žmones. Yra užregistruotas ne vienas atvejis, kai per stebuklą išsigelbėję žmonės pasakojo, kad juos išgelbėjo tarsi kažkokia nematoma jėga.
Pastaruoju metu vis dažniau apie susitikimus su angelais ima pasakoti tie žmones, kuriems teko pabuvoti kosmose. Apie tą faktą, kad iš pradžių sovietų kosmonautai, o vėliau ir amerikiečių astronautai savo skrydžių metu matė į angelus panašias figūras, jau rašyta daugybę kartų, tačiau iki šiol šios fantastinės istorijos taip ir nebuvo paaiškintos.
Pirmą kartą „angeliškas regėjimas“ sovietų kosmonautams įvyko 1984-ais metais. Tačiau tuo metu apie šį nepaprastą įvykį, nutikusį kosminės stoties „Saliut-7″ ekipažui, buvo nuspręsta neskleisti jokios informacijos. Komunistinė ideologija nepripažįsta angelų egzistavimo.
Vyko jau 155-oji skrydžio diena. „Saliut-7″ ekipažas – Leonidas Kizimas, Vladimiras Solovjovas ir Olegas Atkovas – vykdė suplanuotus eksperimentus ir stebėjimus. Staiga stotis buvo apšviesta ryškia oranžine šviesa, kuri apakino kosmonautus. Tai nebuvo šviesa, atsiradusi nuo gaisro ar sprogimo pačioje stotyje. Atrodė, kad šviesa prasiskverbė iš išorės, iš kosmoso per visiškai nepermatomas „Saliut-7″ sienas.
Laimei, kosmonautų regėjimas sugrįžo iš karto. Jie puolė prie iliuminatoriaus ir pažvelgė į erdvę. Kosmonautai negalėjo patikėti savo akimis – anapus ypač stipraus stiklo oranžine spalva šviečiančiame debesyje aiškiai matėsi 7 milžiniškos figūros! Jos turėjo žmogaus veidus ir kūnus, tik už nugarų vos vos matėsi kažkas pusiau perregima, panašu į sparnus.
Iš „Saliut-7“ padaryta šviečiančios būtybės nuotrauka
Visi trys kosmonautai – stiprios psichikos vyrai. Pasiruošimo skrydžiui metu jie laikė daugybę įvairiausių testų. Apie religinius prietarus nėra net ko kalbėti. Tačiau visiems kosmonautams į galvą atėjo tokia pati mintis – kosmose šalia stoties skraido angelai! Jie beveik kaip žmonės, tačiau šiek tiek skiriasi. Didžiausias skirtumas nuo žmonių – tai veido išraiška. Kosmonautai vėliau pasakojo: „Jie šypsojosi. Tai buvo ne pasisveikinimo, o susižavėjimo šypsena. Mes, žmonės, taip nesišypsome“.
Dar 10 minučių angelai lydėjo „Saliut-7″ stotį, skrisdami tuo pačiu greičiu ir atlikdami tokius pačius manevrus, kaip ir stotis, po to jie išnyko. Taip pat išnyko ir oranžinis šviečiantis debesis, palikęs kosmonautų sielose nepaaiškinamos netekties jausmą. Atgavę amą, kosmonautai apie viską pranešė skrydžių valdymo centrui.
Greitai iš centro buvo gauta komanda – pateikti išsamią ataskaitą apie tai, ką matė kosmonautai. Ši ataskaita nedelsiant buvo pažymėta grifu „slaptai“. Kosmonautais susidomėjo Žemėje esančių medikų komanda. Vietoje suplantų eksperimentų, ekipažui teko atlikti savo sveikatos tyrimus – tiek fizinės, tiek psichinės.
Visi testai buvo normalūs. Buvo nuspręsta įvykusį atsitikimą laikyti masinės haliucinacijos atveju dėl ilgalaikio buvimo kosmose ir pervargimo – vis tik jau 5 mėnesiai kosmose. 167-ąją skrydžio dieną į kosminę stotį atvyko dar vienas ekipažas – Svetlana Savickaja, Igoris Volkas ir Vladimiras Džanibekovas. Tiesa, tarp keistojo atsitikimo ir šio ekipažo atvykimo stotyje lankėsi dar vienas ekipažas – Genadijus Strekalovas, Jurijus Malyševas ir Indijos kosmonautas Rakešas Šarma. Ir vėl kosminė stotis buvo apšviesta oranžine šviesa, o pro iliuminatorių buvo matomos 7 šviečiančios figūros. Dabar jau 6 kosmonautai skrydžių valdymo centrui pranešė, kad matė besišypsančius angelus. Versiją apie masinę haliucinaciją dėl pervargimo buvo galima iš karto atmesti, nes antrasis ekipažas iki šio atsitikimo stotyje spėjo praleisti vos keletą dienų.
Vakarų šalyse sensaciją sukėlė kelios nuotraukos, atliktos iš orbitinio teleskopo „Hubble“. Amerikiečių laboratorijoje „Jet propultion“ ypač griežto saugumo aplinkoje kariniai ekspertai ištyrinėjo vaizdus, gautus teleskopo pagalba. Į Žemę perduotose nuotraukose buvo gana aiškiai matomos 7 skraidančios angelų figūros! Mokslininkai nesugebėjo paaiškinti, ką pavyko nupaveiksluoti kosmose.
Tačiau tuo „angeliški“ reikalai nesibaigė. Praėjo nedaug laiko, ir vėl nauja mįslė. Tyrinėjant galaktiką NGG-3532 „Hubble“ teleskopo sensoriai Žemės orbitoje užfiksavo 7 ryškius objektus. Pagal pirmąsias perduotas nuotraukas mokslininkai nusprendė, kad teleskopas užfiksavo kelių NSO grupę. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nuotraukose matomi šiek tiek išskydę, tačiau lengvai atpažįstami šviečiantys sparnuoti padarai, primenantys biblinius angelus!
„Hubble“ projekto inžinierius Džonas Pratčeris žurnalistams papasakojo: „Jie buvo apie 20 m aukščio. Jų išskėsti sparnai buvo šiuolaikinių aerobusų dydžio. Nuo šių būtybių sklido ryškus spindėjimas. Mes kol kas negalime pasakyti, kas tai per būtybės ar objektai“.
Su angelais sargais teko susidurti ne tik kosmose orbitinėje stotyje skriejantiems kosmonautams. Juos matė ir lėktuvo, pakilusio į aukštuosius atmosferos sluoksnius, keleiviai. Ši nepaprasta istorija nutiko evangelikų Hanterių porai iš Aidaho valstijos (JAV): „Mes pažiūrėjome pro iliuminatorių ir pamatėme savo angelą sargą, kuris skrido šalia lėktuvo. Žmona manęs paklausė, ar tai nieko keisto, kad angelas yra lėktuvo išorėje, o ne viduje kartu su mumis. Aš atsakiau, kad angelas, tikriausia, nusprendė šiek tiek prasimankštinti. Mes abu nusijuokėme. Tačiau tada mes dar nežinojome, kas mūsų laukia. Kai mes jau leidomės žemyn ir skridome virš aerodromo nusileidimo tako, pilotas staiga pakėlė lėktuvą aukštyn. Per radiją keleiviams buvo pranešta, kad prieš mus turėjęs nusileisti lėktuvas vėlavo, todėl mums teks apskristi ratą aplink aerodromą. Kai mūsų lėktuvas leidosi antrą kartą, jau esant prie pat žemės, lėktuvas vėl staiga šoktelėjo kokius 10 m aukštyn. Mes išsigandome, tačiau po to pamatėme, kad angelas sargas įsikabino į lėktuvo sparną ir taip sustabdė jo šokinėjimą“.
Kosmoso angelų fenomene yra dar vienas svarbus momentas. Amerikiečių tyrinėjimo technika keletą kartų užfiksavo septynias angelų figūras. Du sovietų kosmonautų ekipažai irgi matė septynis didžiulius besišypsančius siluetus. Apaštalo Jono evangelijoje taip pat pasakojama apie 7 angelus, skleidžiančius dievišką šlovę. Mažai tikėtina, kad tai yra atsitiktinis sutapimas.
Oficialioji bažnyčia į pranešimus apie kosmose pastebėtus angelus reagavo dvejopai. Kai kurie aukštieji dvasininkai ne tik neigė gandus apie tai, kad angelų pasirodymas arti mūsų planetos reiškia artėjančią pasaulio pabaigą, bet ir išreiškė abejones apie jų angelišką kilmę. Popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad šie sutvėrimai gal ir nėra tokie šviesūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kaip žinoma, demonai irgi turi sparnus…
Visiškai kitaip į netikėta angelų pasirodymą pažvelgė mokslininkai iš Ispanijos Mira Perez ir Chosė Vinas. Jie rėmėsi pranašo Isajaus žodžiais, kad rojus yra toje vietoje, kur Saulės ir Mėnulio šviesa yra vienodo stiprumo. Atlikti skaičiavimai parodė, kad ši vieta yra 200 km nuo Žemės – būtent ten, kur sovietų kosmonautai ir pamatė angelus!
Angelai – žmonių prasimanymas
Pirmąjį pranešimą spaudai apie paslaptingus reiškinius kosmose 1995-ųjų m. spalio mėnesį padarė rusų kosmonautas Sergejus Kričevskis. Informaciją apie tokius regėjimus kosmonautai ilgą laiką perdavinėjo išskirtinai iš lūpų į lūpas. Kričevskio nuomone tai, kas vyko orbitoje, galima priskirti klasinei pakitusios sąmonės būklei. Kosmonautai persikūnydavo į senovinius gyvūnus, dažniausiai dinozaurus, kitas nepaprastas būtybes arba matydavo kosmose keistą šviesą. Pavyzdžiui, taip papasakojo kosmonautas Aleksejus Serebrovas: „Savo trečiojo skrydžio metu, prieš užmigdamas matydavau netikėtus ryškius blyksnius, nuo kurių vėl prabusdavau. Po to prie viso to pripratau. Šie blyksniai, vadinami fosfenai, – sunkiųjų kosmoso dalelių skriejimo rezultatas. Jos ir sukeldavo akinamus blyksnius. Kas tuo metu vyksta su smegenų neuronais – mums nėra žinoma. Juk gydytojai skrydžio metu kosmonautams nedaro encefelogramų“.
Su fenomenaliais reiškiniais kosmose susidūrė ir amerikiečių astronautai. Štai ką papasakojo Edvinas Oldrinas – antrasis Žemės gyventojas, žengęs Mėnulio paviršiumi. Jis tarsi jautė, kad, būnant Mėnulio paviršiuje, jį tarsi „atakavo“ kosminės dulkės: „Šis kosminis vėjas įsiskverbė man į smegenis. Būtent jis, tikriausiai, paveikė mano nervinę ir psichinę būseną. Žinau, kad nemažai astronautų yra patyrę tokius pojūčius…“
Sprendžiant iš kosmose pabuvojusių žmonių pasakojimų, galima padaryti išvadą – jų reginiai gali būti paaiškinami dėl kol kas žmonėms nežinomų fizinių laukų poveikio.
O kaip tada su nuotraukomis, padarytomis „Hubble“ teleskopu? Šiuos atvaizdus irgi galima paaiškinti. Pastaraisiais metais vis dažniau ir dažniau pasirodo straipsnių, kuriuose nagrinėjamas žmogaus biolauko poveikis fiziniams laukams. Kosmonautų atmintyje išlikę angelų vaizdai kosmoso sąlygose iš pradžių gali būti „projektuojami“ fiziniame lauke, o po to būti užfiksuoti nuotraukose, padarytose iš „Hubble“ teleskopo.
Jau dabar ka perskaiciau pradedu abejot kad dievas ir angelai neegzistuoja noreciau kada pamatyti savo akimis