Anomalių reiškinių tyrinėtojams jau seniai žinomas paslaptingas fenomenas „laiko kilpa“, kuris perkelia žmones, automobilius, įvairius daiktus ir netgi lėktuvus į įvairius laiko periodus. Šie spąstai veikia ir vandenyje, ir aukos dažnai būna perkeliamos per daugelį metų ar net šimtmečių.
Laivai – vaiduokliai
Kadangi laivo komanda nepastebi, kad pateko į „laiko gaudyklę“, ji negali tiksliai pasakyti, kokiam konkrečiame vandenyno taške tai atsitiko. Tačiau žinomas vienas geografinis taškas, kur šis fenomenas suveikė du kartus. Tai – Ladogos ežeras.
Vyko Antrasis pasaulinis karas. Leningrado miestas beveik iš visų pusių buvo apsuptas vokiečių kariuomenės. Miestui išgyventi padėjo taip vadinamas Gyvybės kelias, nuteistas per Ladogos ežerą sukausčiusį ledą. Vasarą į miestą būtiniausi reikmenys buvo pristatomi ežero laivais ir buksyrais, kurie dažniausiai plaukdavo naktimis, nes dienomis juos nuolat bandė susekti ir atakuoti vokiečių aviacija.
Leitenantas Helmutas Velcas 1942-ųjų m. pradžioje baigė lakūnų-naikintojų mokyklą ir iš karto buvo išsiųstas į Rytų frontą. Jis dalyvavo keliuose oro mūšiuose, o liepos mėnesį oro eskadra buvo permesta prie Leningrado. Vokiečių naikintuvai patruliavo virš Ladogos ežero, medžiodami rusų laivus. Tačiau dienomis jie labai retai išdrįsdavo pasirodyti didžiuliame ežere. Suprantamas buvo Velco nustebimas, kai vieno skrydžio metu jis pamatė ežere vienišą laivelį.
Lakūno nuostaba dar labiau išaugo, kai jis nusileido žemiau vandens ir priartėjo prie laivo – tai buvo maždaug 20 m ilgio medinis laivas. Jame buvo iškelta viena burė, tačiau jame buvo ir irkluotojų, nes matėsi, kaip šalia laivo susidaro vandens putos. Laivo priekyje, kuris buvo papuoštas medine figūra, stovėjo keletas baltai apsirengusių žmonių.
Tokius senovinius laivus Velcas buvo matęs tik istoriniuose filmuose. Tačiau iš kur jis atsirado ežere? Lakūnas pagalvojo, kad taip rusų kareiviai bando apgauti savo priešininkus. Jis nusprendė atakuoti keistąjį laivą. Dvi 20 mm kalibro patrankos ir du kulkosvaidžiai turėjo laivelį tiesiog paversti į skiedras.
Lakūnas apsuko ratą ir ėmė pikiruoti link burinio laivo. Kai taikiklio centre pasimatė laivas, Velcas paspaudė mygtuką, norėdamas atidengti ugnį. Tačiau įprastos šaudymui vibracijos nesijuto. Tylėjo ir patrankos, ir kulkosvaidžiai! Tai buvo neįtikėtina, nes visi ginklai vienu metu negalėjo išeiti iš rikiuotės.
Velcas vėl apsisuko ir dar kartą atakavo laivą. Pro kabinos stiklą pamatė, kad burlaivio priekyje stovintys žmonės pakėlė į viršų sugniaužtus kumščius. Saulės šviesoje puikiai matėsi ilgi plaukai, vešlios barzdos, netgi atviros burnos – tikriausiai, pasmerkti mirčiai, jie rėkė iš nevilties, gal net prakeikė jį. Vėl paspaudė mygtuką, tačiau ginklai vėl tylėjo, kaip ir pirmosios atakos metu.
Grįžęs į aerodromą, Helmutas Velcas niekam nepasakojo apie keistą atsitikimą, nes juo niekas nebūtų patikėjęs. Tik praėjus keliems dešimtmečiams po karo jis papasakojo vienam anomalių reiškinių tyrėjui. Buvusio lakūno pasakojimas buvo atspausdintas britų Karališkosios metapsichikos bendrijos žurnale.
Antrasis atvejis, kai Ladogos ežere buvo pastebėti žmonės iš tolimos praeities, įvyko praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio viduryje. Apie šį atsitikimą vietinio laikraščio žurnalistui papasakojo vienos baržos kapitonas.
Barža plaukė link Valamo salos Ladogos ežere. Netikėtai laivas pateko į kunkuliuojančio vandens ruožą, nors tą dieną vėjas buvo labai silpnas. Tuo metu budėję kapitonas ir vairininkas vienu metu pamatė, kaip iš vandens išlindo ilga siaura valtis su viena įstriža bure ant stiebo. Ant aštuonių suoliukų sėdėjo irkluotojai, apsirengę kilpiniais šarvais. Prie vairinio irklo sėdėjo barzdotas senis, kuriam ant galvos matėsi metalinis šalmas. Niekas iš senovinio laivo komandos nekreipė jokio dėmesio į netoliese plaukiančią baržą, tarsi jos net nematė. Užtat baržos kapitonas ir vairininkas labai gerai matė juos. Buvo matyti, kaip nuo bangų pakilę vandens purslai atsimuša į valties bortus bei aptaško irkluotojus, o šie vis nusivalo veidus. Šis regėjimas buvo matyti keletą minučių, po to valtis netikėtai išnyko.
