Naskos piešiniai

XX A. ketvirtajame dešimtmetyje, kai įveikiant aukštas Pietų Amerikos kalnų viršūnes vis labiau populiarėjo oro transportas, virš didingų plokštikalnių skrendantys keleiviai pastebėjo įspūdingą reginį. Sausame, išdegusiame Naskos dykumos, esančios maždaug 250 mylių atstumu nuo Limos ir sudarančios apie 200 kvadratinių mylių plotą, plynaukštės paviršiuje atsiveria gausybė milžiniškų ženklų. Dauguma jų primena žmones ar gyvūnus, nors iš tiesų tai šimtai tarpusavyje besikertančių, tarsi atsitiktinai išsidėsčiusių linijų. Vietos gyventojai apie tokių piešinių egzistavimą dulkėtame dykumos paviršiuje žinojo nuo seno, tačiau tik dabar atsiskleidė tikrasis jų vaizdas. Atradimas sukėlė susidomėjimą ir paskatino tyrinėjimus, kurie tebetrunka iki šiol — žmonės nori žinoti, kaip piešiniai čia atsirado ir ką jie reiškia.

Piešiniai sukurti naudojantis žvirgždu, dirva ir ryškiaspalviu podirviu. Dėl mažo toje teritorijoje iškrintančio kritulių kiekio ir mažo vėjo poveikio piešiniai puikiai išsilaikė per ištisus šimtmečius. Rasta daugiau kaip 100 įvairių gyvulių ir augalų piešinių, galima atpažinti beždžionę, vorą, kolibrį ir netgi, kaip manoma, kosmonautą. Žiūrint į nesuskaičiuojamas tiesias linijas galima pamatyti kvadratų, trikampių, trapecijų ir įvairiausių kitokių figūrų. Atrodo, kad jų kryptis ir ilgis — atsitiktiniai: viena dykumos paviršiumi nutįsusi net devynias mylias.

Prieš 3000 metų šioje teritorijoje gyveno naskai, patyrę puodžiai, audėjai ir architektai. Jie sukūrė labai efektyvią drėkinimo sistemą ir atšiauriomis sąlygomis sėkmingai augino javus. Nors tikslios piešinių atsiradimo datos nustatyti neįmanoma, laikomasi nuomonės, kad būtent šie žmonės sukūrė Naskos piešinius. Taip pat manoma, kad netoliese, į pietus nuo piešinių atkastame Kahaučio (Cahauchi) mieste, gyveno Naskos piešinių autoriai. Mokslininkai nustatė, kad dauguma naskų apleido miestą dėl keleto vis pasikartojančių gamtos nelaimių, o likusius ištrėmė arba išžudė ispanų konkistadorai.

Kodėl šie žmonės piešė piešinius, kuriais grožėtis galima tik iš oro? Bene labiausiai paplitusi yra dr. Marijos Reichės (Maria Reiche) pasiūlyta teorija. Mokslininkė mėgino įrodyti, kad linijos atitiko tam tikrų žvaigždžių pasirodymą danguje, o gyvūnų simboliai reiškė atitinkamus žvaigždynus. Tačiau jos teorija nesulaukė visuotinio pripažinimo, nes neįmanoma nustatyti Naskos piešinių amžiaus. Kadangi ilgainiui Žemės padėtis dangaus kūnų atžvilgiu keičiasi, kiekviena linija atitiks tam tikrą astronominį kūną tik tam tikru laiku. Visą savo gyvenimą paskyrusi nuostabiųjų Naskos piešinių studijoms, 1998 m. Reiche mirė ir buvo palaidota Naskos slėnyje.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje rašytojai Luisas Pauelsas (Louis Pauwels), Žakas Bergjė (Jacques Bergier) ir Erichas von Danikenas išpopuliarino idėją, kad Naskos piešiniai yra ateivių iš kosmoso pakilimo ir nusileidimo takai. Dar kitos teorijos teigia, kad tai esąs astronominis kalendorius, kad piešiniai buvę naudojami per religines apeigas, kad jie žymėjo požeminių vandenų telkinius. Vienas mokslininkas įsitikinęs, kad iki išrandant audimo stakles linijų galuose stovėdavę vyrai ir laikydavę siūlus, kitaip tariant, tai buvusios milžiniškos audimo staklės. Tačiau taip ir lieka neaišku, dėl ko buvo atlikti Naskos piešiniai, kuriuos galima matyti tik iš oro. Pasak dar vienos stulbinamos teorijos, Naskos žmonės buvę pirmieji aviatoriai, sukūrę pirmąjį primityvų oro balioną.

Archeologiniai kasinėjimai praplečia mūsų žinias apie Naskos kultūrą, tačiau patiems piešiniams šiuo metu iškilo rimtas pavojus. Pastaraisiais metais piešinių teritorijoje politinės ir reklamos agentūros ėmė raižyti savo šūkius ir skelbimus, o pramoninė veikla, susijusi su vario ir aukso gavyba, bei sunkiasvorės mašinos žaloja paviršiuje esančius piešinius. Vietos gyventojams, kurių vis gausėja, reikia bent mažiausių patogumų. Taigi piešinių teritoriją užkariauja kabeliai ir vamzdynai. Turint galvoje dar ir natūralų gamtos poveikį, iškyla reali grėsmė, kad šį patį mįslingiausią ir paslaptingiausią senovės tautos paminklą galime prarasti visam laikui.

Komentuok su Facebook paskyra: