Esu Eglonija man tik dar 12m. Vakare nueinu miegoti kaip niekur nieko. Ryte atsikėlusi pasiėmiau Mp3 ir muzikos klausiausi. Žiūrėjau į lovos atlošą kol pastebėjau keistus piešiniu. Tame piešinyje buvo nupieštas labai keistas katinas na jis buvo kaip išspaustas ten. Katinas buvo labai liūdnas, labai storas ir su labai didele galva. Šalia jo buvo keistas žmogeliukas, o katinas jam buvo su savo uodega apvyniojęs kaklą. Norėjau greit juos perpiešti, bet nespėjau jie dingo.
Mamai apie tai papasakojau ji nepatikėjo kol vakare ji pati tuo įsitikino! Vėl atsiguliau į lovą ir žiūriu į tą pačią vietą. Aš to piešinio pati nebemačiau, bet jį pamatė mano sesuo! Bet tas piešinys buvo kitoks truputi. Tas katinas su tuo žmogeliuku sėdėjo žmogeliukas jį glostė. Pametė ir mama tą paveiksliuką, nufotografavo, bet toje nuotraukoje jo nesimatė.
Aš turiu katiną taip pat. Ryte atsikėlusi išsigandau, jis žiūri į mane stiklinėm akim ir labai keistai kniaukia ir taip visą dieną. Jis vaikščiojo paskui mane ir keistai kniaukė. Po tos dienos prasidėjo keisti įvykiai. Atsidarinėjo durys, krisdavo knygos, buvo taip, kad net kompiuteris įsijungė.
Mama kvietė kunigą. Po to laiko viskas ramu, jokių piešinių nematyti. Ši istorija tikra ji įvyko gal prieš kokį mėnesį. Dar turiu ką pridurti, pasirodo mano dvi artimos draugės pirmame aukšte dvasias kvietė. Nežinau gal nuo to čia taip gavosi????
Taip pat skaitykite
Belmeso veidų paslaptys
Gydytojas išsioperavo pats save
Nikolajus Gogolis
Mongolijos kirminas
Nematomas žmogus – ar tai įmanoma?
Mano prisiminimas kurį aš norėčiau ištrinti iš savo galvos
Dvasia žudo ją išsikvietusius žmones
Veidrodis ir mistika. Kas bendro?
Dvasių kvietimasis
Nufotografuotas „laivas vaiduoklis“
Na ir puslapio administracija.. Matosi, kad tokio pat amžiaus sėdi ir koreguoja kaip ši mergaitė kuri sukūrė pasakojimą. Ir ne pirmame poste pastebiu labai daug klaidų. Galėtumėt į tai atsižvelgti ir bandyti jas taisyti. O šis pasakojimas, tai nerišliausias ir nesamoningiausias kokį esu skaitęs.
Nesvarbu, kokio amziaus yra sio pasakojimo autorius, svarbu, kad pasakojimas yra idomus.
tikra nesamone…..
visko gali būti…
nežinau tikra tai ar ne, bet žinau tai, kad katinai ir šunys reaguoja į dvasias.
sakykit ka norit bet man šitas pasakojimas atrodo vienas iš tikroviškiausiu šiame tinklapije ir šiaip įdomus
Didžiausia pieva kokią esu skaičiusi.
Verta patiketi . Galiu pasakyti kad tai tikra. Mano sesuo mate juos (na cia ne ji rase). Po savaites jos vyras pasikore ir dar plius uzmuse pries tai dasrydamas savo visus augintinius( ju jie turejo labai daug).
Ištikrūjų,tai čia gali būti ir tiesa…Aš stovėdama vonioje ir žvelgdama į plyteles kurios yra visokiausiais raštais,matau kraupius veidus….. 🙁
pagaliau suzinojau,kad ne as viena tai matau… 🙁
na ka zn man tai nera idomus..
tikrai pieva
Aš kartais matau haliucinacijas. Savo haliucinacijose matau kačių, šunų, žmonių dvasias, juodus vaiduoklius,šešėlius,spalvas, blyksnius, daiktus, kartais girdžiu keistus garsus… Kad ir kaip keista būtų, bet čia tiesa…
Dabar, praėjus 8 metams, jokių haliucinacijų nebematau. Supratau, kad tos haliucinacijos tebuvo mano lakios vaizduotės vaisius.
Transo būsena, manau visi mes isiklause i muziką, ir žiurėdami i vieną taška isižiurimę, ir tarsi atsijungiame nuo pasaulio..
as irgi matau tai ko netureciau matyt.Pavyzdziui ten kur daug nupiesta visokiu kvadratu,skrituliu.stacekampiu,rombu ten jie visaip ismarginti isgrazinti as galiu netycia pamatyt veidus, zmogeliukus.