Nularboras yra nyki pusdykumė, joje auga spygliuoti krūmai ir keli sukulentai. Lyguma plyti 32° pietų platumoje, šiauriau didžiosios Australijos įlankos ir skiria pietinę ir vakarinę Australijos dalis. Žiemą čia šiek tiek lyja. Šiaurėje lyguma susijungia su Viktorijos dykuma, kur britai bandė atominę bombą.
1992 m. spalio mėn. Europos oro ir kosminių skrydžių žinybos stebėjimo palydovas „ERS-1″, fotografuodamas penkių žemynų nuotraukas kartografijos tikslams, atrado keistą dalyką. Pastebėta, kad Nularboro lyguma tęsiasi penkios lygiagrečios, tiesios linijos. Dirbantys su nuotraukomis mokslininkai mano, kad jos 400 km ilgio, 5-15 m pločio. Žemėje jos nepastebimos. – „Nularboro lyguma“, niekuo nepasižymintis plotas, – pasakoja Australijos tyrimo organizacijos (CSIRO) narys Janas Teplijus. – Negalime paaiškinti tų keistų linijų“.
Keisčiausia, kad paralelės pasirodo tik dienomis. Šią savybę pastebėjo tirdami lygumą infraraudonaisiais spinduliais iš palydovo. Naktį uolų, žemės ir smėlio temperatūrų skirtumas ryškesnis. Dieną žemės paviršius vienodai įkaista, todėl sunku pastebėti skirtumus. Tačiau tų linijų temperatūra skiriasi nuo 2°C. Tą fenomeną galėtų patvirtinti JAV National Oceanic and Atmospheric Administration palydovo oro sąlygoms tirti
duomenys. Paslaptingos linijos pasirodo termonuotraukose, kurias šis palydovas darė 1992 m. Kol kas Australijos mokslininkai nežino, kaip paaiškinti tą reiškinį